Tarybos mažumos valanda: kokių klausimų Administracijai turėjo opozicinių frakcijų atstovai?

Gruodžio 18 d. vykusio Birštono savivaldybės tarybos posėdžio pabaigoje surengta Tarybos mažumos valanda, kurios metu opozicinių frakcijų atstovai administracijai buvo paruošę kelias dešimtis klausimų.
Opozicinės frakcijos „Birštono labui“ atstovai – Jurgita Šeržentienė ir Darius Šeškevičius – domėjosi labiau su biudžetu susijusiais klausimais. Frakcijos vardu J. Šeržentienė kėlė klausimus: ar metų pradžioje, kai formuojamas biudžetas, yra nusistatomi prioritetai, kam bus skiriami pinigai atsiradus papildomų lėšų; kaip savivaldybės įstaigos planuoja įgyvendinti 2026 m. įsigaliosiančius kibernetinio saugumo reikalavimus, kokių papildomų veiksmų planuojama imtis, siekiant maksimaliai sumažinti verslo piktnaudžiavimą kurortine rinkliava. J. Šeržentienė taip pat prašė įvardinti tris pagrindines kaimiškųjų vietovių gyventojų problemas, kaip jas planuojama spręsti. Atsakant į frakcijos „Birštono labui“ atstovų deleguotus klausimus, buvo pastebėta, jog, planuojant biudžetą, visada matosi, kurioms sritims truks lėšų ir yra žinoma, kur bus nukreiptos papildomos lėšos, o siekiant pažaboti piktnaudžiavimą kurortine rinkliava nuolat vyksta įstaigų kontrolė, siunčiami priminimai, taip pat yra padidinti delspinigiai. Tačiau J. Šeržentienės toks atsakymas į pastarajį klausimą netenkino, ji siūlė apsvarstyti griežtesnes priemones, pavyzdžiui, pasidomėti galimybe skirti administracinę baudą ar kokių nors leidimų sustabdymą, kad verslas suprastų, jog tie pinigai nėra jų ir rinkliava turi būti sumokama laiku.
Anot Administracijos direktorės Jovitos Tirvienės, pagrindiniai klausimai, kurių sulaukiama iš kaimiškųjų vietovių gyventojų, yra susiję su kelių remontu, rekonstrukcija, įrengimu, tvarkymu, greideriavimu ir kitais kelių priežiūros klausimais. Šiai problemai spręsti lėšos taip pat planuojamos. J. Tirvienės teigimu, administracija taip pat sulaukia ir gyventojų paklausimų dėl apšvietimo, o administracija įžvelgia ir socialinių paslaugų teikimo probleminių sričių, tačiau, kaip sakė direktorė, su šiomis problemomis savivaldybė susitvarko. J. Tirvienė patikino, jog Birštono įstaigos jau ruošiasi užtikrinti kibernetinio saugumo reikalavimus, tačiau papildomų lėšų iš biudžeto reikės tik Birštono savivaldybei, o visos kitos įstaigos, kurioms taikomi kibernetinio saugumo reikalavimai, tai turės padaryti savo lėšomis.
Tuo tarpu didžiausios Tarybos mažumos „Birštonas visų“ frakcijos atstovai – Stanislovas Martinaitis, Valė Petkevičienė ir Vytautas Silevičius – daugiausia dėmesio skyrė eismo saugumui Birštono mieste. Dar kartą kėlė įvairius klausimus dėl saugaus pėsčiųjų judėjimo, kertant A16 kelią: domėjosi galimybėmis dėl greičio mažinimo, pėsčiųjų tunelio įrengimo galimybės, siūlė Birštono, Pušų, Pavasario gatvių sankirtoje įrengti žiedinę sankryžą. Tačiau Tarybos nariams tik dar kartą buvo priminta, jog A16 kelias, kaip, beje, ir Birštono g., nėra savivaldybės nuosavybė. Jis priklauso AB „VIA Lietuva“. Anot J. Tirvienės, į „Via Lietuva“ dėl įvairių saugumo priemonių kreipiamasi nuo 2014 m., o gal ir anksčiau, tačiau kol kas atsakymai neigiami. Tiesa, pasak Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjo Manto Michaliunjo, racionalus sprendimas būtų tunelis, kurį, beje. Taryba yra numačiusi ir bendrajame plane. Tarybos nariui Dariui Šeškevičiui paklausus, ar tunelio įrengimą paskatintų Savivaldybės finansinis prisidėjimas, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė teigė, jog tai galėtų pakelti klausimą į prioritetus, panaši praktika suformuota ir kitose savivaldybėse, kai savivaldybės prideda papildomai lėšų iš savo biudžeto, tačiau, pasak jos, Birštono biudžetas per daug mažas, kad galėtų skirti papildomą milijoną keliams.
Pajudėjęs traukinys dėl eismo saugumo važiavo toliau, St. Martinaitis, V. Silevičius, V. Petkevičienė bei Helmanas Lik beveik visą valandą aiškinosi, kokiu tikslu skirtingose Birštono savivaldybės atkarpose įrengti vienokie ar kitokie ženklai, kur jų trūksta, o Savivaldybės vyriausiajam viešosios tvarkos specialistui Irmantui Adamoniui teko priminti, ką jie reiškia: kam suteikia pirmumą, kokį greitį nurodo.
Be kelių eismo taisyklių aiškinimosi, Tarybos mažumos valandos metu taip pat paliesti apleistų sklypų kontrolės, parkingo vietų klausimai, siūlyta padaryti reprezentatyvesnius Birštono ženklus, įvažiuojant į Birštono savivaldybės teritoriją. Jurgita Šeržentienė taip pat atkreipė dėmesį, jog „čekiukų“ istorija parodė ir kontrolės spragas, o Tarybos narys V. Silevičius dar kartą kėlė būsimo pėsčiųjų tilto per Nemuną vietos parinkimo klausimą, domėdamasis, ką ten veikti turistams, kas planuojama daryti? Atsakydama į V. Silevičiaus klausimą, Administracijos direktorė J. Tirvienė pristatė, kokį potencialą Birštono plėtrai turės pėsčiųjų ir dviračių tiltas. Anot jos, jau dabar yra paskaičiuota, jog kitoje Nemuno pusėje galėtų įsikurti apie 60 šeimų arba 200 gyventojų, taip pat numatoma rekreacinės paskirties objektų plėtra – paskaičiuota, jog čia galėtų atsirasti apie 1000 rekreacinių apartamentų su apgyvendinimo ir sveikatinimo paslaugomis, kas sudarytų apie 2000 lankytojų ir 200 darbuotojų. Tiltu kasdieniam susisiekimui galėtų naudotis per 2000 dviratininkų, galėtų vykti parkingo vietų, dviračių takų ir kitos infrastruktūros plėtra.
Rimantė Jančauskaitė