Emai ryžto netrūksta

Futbolo varžybose retai gali pamatyti teisėjaujančią merginą, juolab Lietuvoje, tad gerokai nustebau sužinojusi, kad šešiolikametė Prienų „Žiburio“ gimnazijos dešimtokė Ema Kučinskaitė yra viena iš jų. Neseniai susižavėjo ir triatlonu. Taip pat ji yra ir gimnazijos moksleivių seimo narė, Prienų jaunimo tarybos narė, pernai buvo NATO ambasadorė Lietuvoje.

Aktyvi buvo visada
Ema mena, kad nuo mažens buvo aktyvi: neapleisdama mokslų lankė lauko ir stalo teniso treniruotes, šokius, irklavimą, kitus būrelius ir vis ieškojo mėgiamos sporto šakos. Ir jas atrado, tai – futbolas ir triatlonas. „Futbolą pradėjau žaisti todėl, kad mama tam nepritarė. Nepaisant to, labai pamilau šią sporto šaką. Pradžia buvo Birštono sporto centre, vėliau savo ,,karjerą“ perkėliau į Kauną, FC Hegelmann komandą. Ten treniravausi apie 3–4 metus. Triatlonas – ištvermės sporto šaka. Jis apjungia plaukimą, važiavimą dviračiu bei bėgimą. Visos šios sporto šakos man taip pat patinka, tad pagalvojau, kodėl jų nesujungus. Labai džiaugiuosi savo sprendimu. Sportuoti tenka daug, dažniausiai būna 10–11 treniruočių per savaitę, viena trunka nuo 90 iki 120 minučių, – pasakojo Ema.

Futbolo teisėja tapo atsitiktinai
Treniruotės vykdavo Kaune. Prasidėjus dramoms komandoje, dar gavusi traumą, treniruotis tiek daug, kiek norėjo, Ema jau negalėjo. Atsitiktinai užsiregistravo į futbolo teisėjų kursus. Nuėjo, patiko ir „užsikrėtė“ teisėjavimo liga. Prieniškė įsitikinusi, kad futbolo teisėjos ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų turi plačias karjeros galimybes.Tiesa, mūsų šalyje moterų futbolo lygis yra žemas, bet jos teisėjauja ir vyrų varžybose. Gavusi UEFA ir FIFA teisėjų kategorijas, turi galimybę keliauti po kitas šalis. Ten kitas futbolo lygis, kurio Lietuva, deja, negali pasiūlyti. Ema teisėjauja jau trečią sezoną. Ne tik jaunių rungtynėse, bet ir vyrų II lygos pirmenybėse, moterų A lygoje.

Geriau nesiginčyti
„Kaune futbolo sirgaliai mane jau žino, ir žino, kad su manim geriau neprasidėti. Kai įeinu į aikštę, įsijungia kitokia Ema, su kuria geriau nesiginčyti, o visi keiksmai, kurie skrenda į jos pusę, nubyra kaip vanduo nuo žąsies. Sportininkai, jeigu tai būna vyrų rungtynės, dažniausiai pasidalina į dvi puses: vieni mielai kalbina ir juokauja, kiti – „siunčia į virtuvę“. Mes, teisėjos, prie to esame pripratusios, ir mus gina drausmės komitetas. Jis labai atidžiai stebi teisėjų įžeidinėtojus ir tokiems sportininkams skiria baudas. Nuotykių atsitinka vos ne kiekvienose rungtynėse, įsimintiniausi, kai pradedi žengti į aukštesnės lygos rungtynes. Kai sulauksiu pilnametystės, planuoju iš asistentės tapti aikštės teisėja, norėčiau gauti ir tarptautinę kategoriją, – apie patirtis aikštelėje ir svajones kalbėjo prieniškė.

Vienintelė
Yra paplitusi nuomonė, jeigu mergina yra pasiryžusi tapti futbolo teisėja ir jei teisėjauja vyrams, reikia savęs nemylėti. Per rungtynes būna nežmoniškas spaudimas, tad reikia išmokti neklausyti kitų, žinoti, ką darai, ir tikėti savimi. Reikia ir ištvermės, kantrybės, disciplinos. Ema – vienintelė futbolo teisėja iš mūsų krašto. Treniruojasi individualiai per nuotolį pas priskirtą trenerį. Ištvermės, kantrybės, disciplinos ir talento jai nestinga. Neseniai pradėjo kultivuoti triatloną, reikalaujanį didžiulės ištvermės. Treniruojasi Kaune pas keturis trenerius: jos plaukimo treneriai yra Ieva Kasparaitytė ir Tautvydas Kopūstas, dviračių – Donatas Šertvytis ir bėgimo – Remigijus Kančys. Pirmosios varžybos suplanuotos jau vasario mėnesiui. Tikslas vienintelis – laimėti. Treneriai sako, kad Ema potencialo turi daug, reikia tik noro ir treniruočių. Noro netrūksta. Jai patinka adrenalinas, siekti pergalės. Labiausiai įkvepia žmonės, kurie ją supa, palaiko, profesionalūs treneriai, taip pat būrys nuostabių, jau pasiekusių sporto aukštumas kolegų.

Mėgsta filmuoti
Ema turi dar vieną pomėgį – filmavimą. „Kadangi dirbu Lietuvos futbolo federacijoje, Lietuvos vaikų ir jaunių ugdymo futbolo asociacijoje su socialiniais tinklais, tad mano tikslas yra jaunimą supažindinti, ką reiškia stovėti prieš kamerą, nes futbolininkai ne tik spardo kamuolį, jie turi dalyvauti ir klubų prezentacijose, reklamose ir t.t. Taip pat leidžiu reels – trumpas iki 60 sekundžių vaizdo serijas, kuriose žaidėjus stengiuosi suartinti su teisėjo darbu. Man tai patinka, matau ir prasmę. Labai malonu, kai nuvažiuoji pas vaikinus, pabendrauji su jais ir gauni atgalinį ryšį: klausia, kada vėl atvažiuosiu, domisi teisėjo sprendimais, atsiunčia klipų iš rungtynių. Būna vaikinų, kurie nepriima tavęs, bet niekada neverčiu filmuotis, – tikino Ema. 

Svarbiausia – susitvarkyti su mintimis
Paklausta, kaip visur suspėja, ar lieka laiko šeimai, draugams, iškyloms, poilsiui, kaip artimieji žiūri į tokią energingą dukrą, Ema atsakė, kad laiko tikrai trūksta, daug ko nespėja. Pirmenybę teikia sportui ir mokslams, stengiasi gerai išsimiegoti, sveikai maitintis. Visa kita – antraeiliai dalykai. Tėvai kartais žiūri skeptiškai, nenori leisti mokytis į kitą miestą, bijo, kad kažko nenutiktų, nepervargtų. Ema ramina tėvus, pasitiki treneriais, nors jie ją „spaudžia iki dugno“, bet klausosi ir jos, sustoja, jei sako, „kad daugiau nebegali“. Kartais supranta ir be žodžių, mato iš akių, kad pavargusi. „Per treniruotes dažnai atrodo, kad jau viskas, pasiekei maksimumą. Ateini į kitą treniruotę ir padarai dar daugiau. Taip tobulėji. Ištvermės sporte svarbiausia mokėti susitvarkyti su mintimis, nes visada skaudės, visada norėsi sustoti, bet turi nusistatyt, kad bėgsi iki nukritimo, ir viskas. Mane labai įkvepia posakis ,,Skausmas laikinas, pasididžiavimas – amžinas“, – įsitikinusi aukštumų siekianti prieniškė.

Laukia pilnametystės
Ateities planai ir svajonės jau daugelį metų nesikeičia, tai – laimėti. „Labai laukiu pilnametystės, tuomet galėsiu gauti tarptautinę futbolo teisėjos kategoriją. Baigusi mokyklą svarstau studijuoti vadybą Lietuvos sporto universitete arba marketingą ir reklamą Vytauto Didžiojo universitete. Norėčiau dirbti sporte, užsiimti vaikų, jaunimo ir kitų sportininkų prevencija dėl smurto, patyčių, prievartos, kurią patiria sportuodami. Manau, kad tai yra gili žaizda sporte ir ją reikia gydyti. Naujuosius pasitinku su dideliais lūkesčiais ir aukštais tikslais, tikiuosi metų be traumų. Tai svarbiausia. Sau linkiu sveikatos, stiprybės, nepasiduoti sunkumams, ryžto eiti pirmyn net tada, kai bus labai sunku. Artimiesiems ir visiems – sveikatos, tarpusavio supratimo, palaikymo, nuoširdžių, šiltų akimirkų kartu ir giedro dangaus“, – linki Ema.
Ona Valkauskienė

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas