Lietuviškas šventinis stalas sunkiai įsivaizduojamas be tradicinio šakočio. Kol kas šio lietuviško gardėsio nepavyko nukonkuruoti nei pastaraisiais metais išpopuliarėjusiam itališkam Panettone pyragui, nei kitiems saldumynams… Priešingai, anot šakočių kepėjos Birutės Damynienės, pastaruoju metu šakotis išgyvena savo renesansą – vis daugiau žmonių iš naujo atranda lietuviško kepinio skonį ir grožį.
Aksaveras Damynas.
Nuotraukos iš Birutės Damynienės asmeninio archyvo
„Mažiausius šakočius klientai renkasi sau ar pavaišinti svečiams, vidutinio dydžio šakočiai paprastai pasirenkami šventiniam šeimos stalui, keliaujant į svečius. Šiek tiek didesni – didesnėms šventėms, ypatingoms progoms ir, kas aktualu šiuo metu, dovanoms artimiesiems ar verslo partneriams. Na, o didžiausi šakočiai, sveriantys net apie penkis kilogramus, dažniausiai iškeliauja į svarbiausias gyvenimo šventes – vestuves, jubiliejus, krikštynas , – apie šakočio universalumą pasakoja nedidelio šeimos verslo „Dami šakočiai“ įkūrėja.
Kepti šakočius ne tik sau, draugams ar tiesiog pažįstamiems Birutė pradėjo vos prieš metus, tačiau šiandien ji vos spėja suktis savo kepyklėlėje. Ar turės laisvų vietų tarpušvenčio užsakymams, likus savaitei iki šv. Kūčių, pašnekovė taip pat prognozuoti nesiryžo.
Damynų šeimos šakočių kepimo tradicijas tęsia marti Birutė Damynienė.
Birutės kepami šakočiai ypatingi savo receptūra, kurią kelis dešimtmečius tobulino jos uošvis Aksaveras Damynas, nuo 1985-ųjų kepęs prieniečiams gerai žinomus Damynų šakočius ir šio amato išmokęs savo marčią. Tačiau vien tik išskirtinės receptūros neužtenka, nes už tobulų šakočio ragelių visuomet slypi kepėjo gebėjimas tinkamai atrinkti ingredientus, „jausti“ tešlą, patirtis ir kantrybė, mat šakočio kepimas ilgas, net iki 4 valandų užtrunkantis procesas, kol lašelis po lašelio susiformuoja dailūs rageliai. Na, ir, žinoma, pagarba tradicijoms bei žmonėms. Šių savybių nestokojo ir Birutės uošvis.
Pasak jos, Aksaveras buvo labai geras, rūpestingas ir nuoširdus žmogus. „Su uošviu turėjome ypač artimą ryšį – jis man buvo kaip tėtis, kurio anksti netekau, o vėliau ir didžiausias ramstis po vyro, jo sūnaus, netekties. Drįsčiau teigti, kad jis buvo iš atminties neištrinamas žmogus, kiekvieną savo pavyzdžiu mokęs gyventi taikoje. Jo pagalbos rankos dažnas sulaukdavo dar net nespėjęs paprašyti. Šeimos atmintyje Aksaveras išliko kaip išskirtinai geras ir mylintis žmogus, visuomet palaikantis. Jam buvo svarbu dalintis tuo, ką moka ir kuo gyvena. 
Galimybė tęsti jo pradėtą veiklą bei taip pratęsti jo keptų šakočių istoriją man atrodo ypač prasminga“, – apie „Dami šakočių“ istorijos pradininką pasakoja Birutė Damynienė.
Moteris atvira – šakočius ji pradėjo kepti tęsdama šeimos tradicijas, kitu atveju vargu, ar būtų kilusi mintis imtis tokios veiklos. Ir nors kol kas Birutė Damynienė savo nedidelį šeimos verslą derina su darbu, vos spėdama suktis savo kepyklėlėje jau pasvajoja netolimoje ateityje visą dėmesį skirti tik Damynų šeimoje puoselėtam amatui. „Šiuo šventiniu laikotarpiu teko gana anksti stabdyti užsakymus. Atsakyti klientams nėra lengva – labai vertinu, jog žmonės renkasi būtent „Dami“ šakočius ir, žinoma, norėtųsi, kad visi norintieji galėtų paragauti mūsų šakočių, tačiau bent jau kol kas galimybės mažesnės už paklausą“, – sako nedidelio šeimos verslo „Dami šakočiai“ įkūrėja.
Rimantė Jančauskaitė
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).