Kalėdiniai žaisliukai saugo prisiminimus, istoriją ir tradicijas

Kalėdos jau čia pat, bet trūksta kalėdinės nuotaikos? Aplankykite Birštono muziejuje eksponuojamą Trakų istorijos muziejaus fondų kalėdinių žaisliukų parodą, kuri nukels jus į vaikystės prisiminimus, o jei esate gimę jau nepriklausomoje Lietuvoje, gyvai pamatysite, kaip didžiausioms metų šventėms namus puošdavo jūsų tėvai, seneliai ar proseneliai.
Istorinių kalėdinių žaisliukų paroda – tai išskirtinis žvilgsnis į besikeičiančias tradicijas, apie kurias plačiau papasakojo muziejaus edukacinių programų koordinatorė Aistė Daubaraitė. Pasak jos, šiuo metu Birštono muziejuje eksponuojami žaisliukai yra XX amžiaus, tačiau pati Kalėdų puošybos istorija – ženkliai senesnė. A. Daubaraitės teigimu, Europoje eglutės buvo puošiamos jau VII–VIII amžiuje. Kai kuriose valstybėse buvo tikima, kad eglutė, kaip visžalis augalas, yra magiškas medis, kuriame gyvena mūsų protėvių dvasios. Tiesa, tuo metu eglaičių žmonės nekirsdavo, puošdavo jas lauke, o papuošimai, žinoma, buvo kuklesni, dažniausiai maisto atsargos.
„Namuose eglutės pradėtos puošti XVII amžiuje ir ta puošyba jau panašėjo į dabartinę“, – pastebi muziejininkė. Iki atsirandant pirmiesiems žaisliukams žmonės eglutes puošdavo saldainiais, obuoliais ir riešutukais. O XIX amžiuje jau pradėjo rastis ir pirmosios figūrėlės, išspaustos iš kartono. Jas žmonės patys karpydavo ir klijuodavo, tačiau neilgai trukus žaisliukų gamyboje prasidėjo proveržis – pradėta pūsti burbulus iš stiklo, kurie, pasak muziejininkės, buvo storo stiklo ir gana sunkūs, atsirado ir stiklinės figūros – obuoliukai, paukšteliai ir kt.
„Kalbant apie mūsų kraštą, eglutės puošybą įtvirtino Petras didysis Rusijos imperijoje. Joje tradicija puošti eglutes įsitvirtino gana anksti, vienu metu netgi buvo manoma, kad kalėdiniu laikotarpiu rusų mokyklose papuoštos eglutės buvo laikomos bandymu nuvilioti lietuvių vaikus iš daraktorinių mokyklų. Taigi graži, šventiškai papuošta, spindinti eglutė buvo tarsi perviliojimo strategija“ , – pasakoja A. Daubaraitė. Anot jos, Lietuvoje, kaip nepriklausomoje valstybėje, XX amžiaus pradžioje jau buvo puošiamos eglutės, tačiau importiniais žaisliukais puošė tik pasiturintys miestiečiai, o mažiau pasiturinčių žmonių namuose buvo naudojami vėlgi tie patys saldainiai, šiaudai, riešutai.
„Puošybos mados neišvengiamai keitėsi, XX a. antroje pusėje eglučių puošyba masiškai paplito, o šeštame dešimtmetyje išpopuliarėjo stiklinės daržovės. A. Daubaraitė juokauja, jog rengiant šią parodą, muziejininkai pastebėjo, jog iš vieno stendo eksponatų galima ir baltą mišrainę „užmaišyti“. O kokia gi balta mišrainė be agurkėlių? Jų tikrai buvo kone kiekvienoje žaisliukų dėžutėje. Anot muziejaus edukacinių programų koordinatorės, agurkėliai buvo populiarūs ir gerokai anksčiau ir galimai turėjo platesnę reikšmę. „Kadangi ta žalia agurkėlių spalva susiliedavo su žaliais spygliukais, tai buvo vaikams žaidimas ieškoti, kur yra pasislėpęs tas agurkėlis. Tas, kuris rasdavo agurkėlį pirmas, gaudavo daugiau dovanų. Yra teorija, kad tai vokiška tradicija, bet, istorikų teigimu, tai labiau marketingistų triukas, kad ir agurkėlių, ir dovanų prekybininkai parduotų daugiau“, – pasakoja A. Daubaraitė.
Birštono muziejus įsikūręs tarpukarinėje girininko Antano Katelės viloje, todėl šiandien čia simboliškai papuošta ir tarpukarinio stiliaus eglutė, padabinta tradiciniais burbulais, ir stiklinėmis, ir iš šiaudų surištomis figūrėlėmis, džiovintais apelsinais ir kitais papuošimais. Tiesa, apelsinų tikrai ne visi turėjo, tai buvo labiau prabangos dalykas. Eglutės girliandos suvertos iš karoliukų, mat, pasak muziejininkės, tuo metu elektrinės girliandos buvo labai brangios, todėl buvo populiarios blizgančios karoliukų girliandos.
A. Daubaraitė taip pat atkreipia dėmesį į viršūnės žvaigždę. Ji, pasak muziejaus edukacinių programų koordinatorės, jau siejasi būtent su krikščioniškomis tradicijomis.
Jaukią, į vaikystės prisiminimus, į tėvų ir senelių namus nukeliančią parodą papildo ir Birštono muziejaus rinkinių atvirukai. Čia pat per patefoną galite pasiklausyti ir pasakų ar sukurti Kalėdų pasaką patys – ją galite užrašyti specialiai tam skirtoje muziejaus erdvėje.
Rimantė Jančauskaitė