Panevėžyje – talentingų menininkų pėdsakais…

Birštono sveikos gyvensenos klubas „Šilagėlė“ išsiruošė į kelionę aplankyti penktą pagal dydį Lietuvos miestą –  Panevėžį. 
1503 m. kunigaikštis Aleksandras dešiniajame Nevėžio krante Ramygalos klebonui dovanojo žemės. 2003 m. Senvagės  pradžioje atidengtas didingas miesto įkūrėjo kunigaikščio Aleksandro paminklas. Kunigaikštis vertinamas dviprasmiškai, tačiau jis davė impulsą Panevėžio kūrimuisi. Čia ir susitikome su charizmatiškąja gide, kuri su meile  vedžiojo mus po visus miesto užkampius ir pasakojo labai įdomiai. Rugsėjo 7-oji minima kaip Panevėžio miesto diena.
„Teatras – mūsų pabėgimo sala, kurios nėra,“ – užrašyta ant Juozo Miltinio (1907–1994) skulptūros, kurią iškalė skulptorius R. Midvikis, prie Maestro teatro. Smagu, kad atsirado žmonių, kurie dar matė JO spektaklius, nes šlovingiausias jo kūrybos laikotarpis siejamas su 1959–1980 metais.
„Sveiki, atvykę į Stiklo pragarą“ – dalyvavome nuostabioje ekskursijoje po meninio stiklo studiją „Glassremis“,  kurioje galėjome pamatyti, kaip bespalvė stiklo masė tampa fantastišku kūriniu. Pats šeimininkas, žymus stiklo menininkas Remigijus Kriukas, visa tai demonstravo, o jo žmona Indrė mus vedžiojo po vienetinių stiklo dirbinių muziejų. Smagu buvo įsigyti Kalėdinių suvenyrų…
Atėjom į „Stasys Muzeum“ muziejų, jis matomas iš visų pusių ir, be abejonės, dar plėsis. Tai naujas Lietuvos  kultūrinį kraštovaizdį keičiantis šiuolaikinio meno muziejus Panevėžyje, pavadintas pasaulio piliečio ir menininko multiinstrumentalisto Stasio Eidrigevičiaus (gim. 1949 m.) vardu. Tikrai verta susipažinti su vizualinio meno kūrėju, paliekančiu solidų kūrybinį pėdsaką visame pasaulyje. Tapytojas ir grafikas, fotografas, instaliacijų, skulptūrų ir performansų meistras, scenografas, poetas, rašytojas ir režisierius. Kūrėjas, kuris į būties paslaptis nutiesia unikalų, savitą kelią. Jis – ir akimirkų gaudytojas. Meno klajoklis, kuriame gyveno, vyrauja ir klestės jo tėvynė Lietuva, palikdama gilų ir autentišką įspaudą.
Antras muziejaus aukštas skirtas Stasio biografinėms akimirkoms, supažindinantis su chronologine jo kūrybos laiko juosta. 
Parodoje „Hommage a Čiurlionis“ susijungia dviejų genijų savitas, bet labai panašus pasaulio mąstymas, jų kūrybą itin vertina japonai. Parodoje menininkų pokalbis atskleidžiamas itin ryškiai. 
Labai daug tikėjomės iš šios kelionės – tai ir gavome visko su kaupu…
Nijolė Juozaitienė