Kalėdinis koncertas

Pusiau dokumentinė istorija

Artėja Kalėdos. Visi, kas gyvas, kažkaip pagražėja. Pasitempia jau prieš gerą mėnesį. O ir kaipgi nepasitempsi, kai parduotuvių langai ima žibėti žvakutėmis iš karto po Vėlinių. Joms, žinoma, bepigu. Juk Vėlinėms taip pat buvo uždegę žvakeles, tik santūriau papuošę. Dabar gi santūrumas – į šalį! Išėmei iš žvakelių tarpo tą neryškių spalvų kaspinėlį ir įdėjai šokančią žirafą. Tai taip lietuviška, taip tautiška! O jeigu dar ir baltą mešką su iškištu raudonu liežuviu ir judančia galva pastatei vitrinoje, tai nė vienas lietuvaitis nepraeis pro šalį! Ypač tie, vyresni, kuriems savo akimis pasisekė pamatyti tą švelnų gyvūnėlį laisvėje gyvą.
Bet ką čia tos vitrinos… Jau visi miestai ir miesteliai varžosi, kuris anksčiau pastatys gražuolę žaliaskarę centrinėje aikštėje. O dar svarbiau – kiek lėšų iš savo skurdžių biudžetų nepagailės tokiam šventės simboliui. Tegul nors šiuo šventiniu laikotarpiu pasidžiaugia vargani pensininkai. Tegul pamato, kaip kiekvieno miestelio valdžios vyrai ir moterys juos myli ir nieko negaili.
O jau koncertų koncertėlių! Kiekvienoj laisvesnėj vietelėj. Tik eik ir pildyk savo dūšelę iki pat viršugalvio. Jeigu atlikėjams nelabai seksis – padės žiūrovai. O jeigu dainininkas iš viso nėra girdėjęs, kad yra toks keistas dalykas, kaip natos, tai vis tiek gražiai nusišypsos, lipšniai pašnekės. Juk ne už kalnų ir nauji rinkimai. Jei savo išvaizda padarysi kvailio įspūdį (dažnai to ir daryti nereikia), gal ir Seime pašildysi savo sėdimąją.
Ką gi, sumaniau ir aš pasilepinti kalėdiniu koncertu. Nepagailėjau ir …niolikos eurų. Juk nebūtina kiekvieną dieną prisikimšti skrandį. Juo labiau per pasninką. Reikia juk peno ir išalkusiai sielai. Turiu kuo apsirengti. Turguj nustvėriau visai neblogus aulinukus (kvaili tie vakariečiai – išmeta panešioję vos porą sezonų). Džinsai – tik truputį pabrizgę, madingi.
Koncertą vedęs pats muzikantas (tikriausiai, kad sutaupytų lėšų) buvo labai iškalbingas. O ir kas gali geriau išmanyti apie muziką, nei muzikantas. Kas gali gražiau pasakyti apie save, Kalėdas ir žiūrovus, nei sakinys, sudarytas iš ištiktukų ir šauktukų: „Tai va, štai vot, taip nuostabiai ir kaip šitaip iš tikro taip nuostabiai!“ Arba: „Iš tikrųjų tai nuostabu, nes va šitaip, tai tikrai nuostabu!“ Tokio gražaus koncerto vedimo seniai nebuvo tekę girdėti.
Po tokio išsamaus prisistatymo prasidėjo koncertas, kurio nekantriai laukė gal kokie du šimtai žiūrovų, susėdusių į patogias raudono aksomo kėdes. Po pirmųjų akordų visi krūptelėjo ir susigūžė. Iki tol virš atlošų išsišovusios, besišypsančios galvos staiga išnyko po kėdžių atlošais. Pasigirdo toks kurtinantis griausmas, kad atrodė, mažų mažiausiai, keletas reaktyvinių lėktuvų tuoj pat nukris ant stogo. Tačiau energingi žiūrovai greitai susigaudė, kas čia vyksta, ir laimingos galvos, vėl pasirodžiusios virš kėdžių, ėmė džiaugsmingai linguoti ir kleketuoti.
Nors muziką buvo sunku išgirsti, bet tai visai nesvarbu, nes koncertą dubliavo ar interpretavo žiūrovai. Taigi, ko negalima buvo išgirsti per gaudžiantį ir džeržgiantį garsą, kuo puikiausiai buvo galima išklausyti iš džiaugsmingų žiūrovų gerklių. Dešinėje sėdinti įmitusi ponia iš visos širdies baritono balsu traukė: „Aleliūūjaaa…, aleliūūjaaa“, padiriguodama šalia sėdinčiai kolegei ir paplodama, nors ir ne visai į taktą, bet užtat – garsiai, kartais net nustelbdama už nugaros sėdinčią ponią, kuri savo falcetu vertė mane klausytis naujos dainos versijos. Tikrai patekau tarp talentingų žmonių. Kairėje sėdėjęs pagyvenęs žmogutis, matyt, nelabai suprato, į kokį puikų koncertą atėjo. Ilgokai pasimuistęs, panašu, kad nusprendė palikti salę. Pabandė atsistoti ir tyliai išeiti. Bet energingų kaimynų buvo ne taip suprastas. Tuojau pat atsistojo aplinkiniai ir ėmė dar garsiau ploti bei savo daugiabalsiu choru pritarti atlikėjams. Žmogučiui teko kartu su visais paploti ir džiaugsmingai pasodinti savo užpakalį atgal, į raudono aksomo kėdę. Pagaliau sulaukėme pabaigos. Mano siela buvo visiškai prisisotinusi meno, o dešinėje ausyje dar ilgai skambėjo:„ Aleliūūjaaa…“.
Jurgis Montvila