Taryboje patvirtintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, priimti kiti sprendimai

Lapkričio 13 dieną Birštono savivaldybės tarybos posėdis prasidėjo įvairių informacijų pristatymu. Tarybos nariams buvo pristatytos informacijos apie Savivaldybės atstovų vizitus į Keilos (Estija) ir Lecko (Vokietija) miestus, į Klaipėdos r. savivaldybę, ukrainiečių vaikų, jų mamų ir mokytojų apsilankymą Birštono savivaldybėje, taip pat pasidžiaugta dar vienu Auksinės krivūlės apdovanojimu, kuris Birštono savivaldybei įteiktas už išvystytą infrastruktūrą, pritaikytą fiziniam aktyvumui ir sportui.

Vieni darbuotojai prisijungia prie kolektyvo, kiti atsisveikina
Posėdžio metu susirinkusiesiems taip pat buvo pristatytas naujas Savivaldybės administracijos darbuotojas – Bendrojo skyriaus patarėjas, atliekantis Savivaldybės parengties pareigūno pareigas, Aurelijus Banys, kurio pagrindinės funkcijos apims civilinę saugą, pasirengimą ekstremalioms situacijoms, prevenciją ir šios veiklos koordinavimą. Vieni darbuotojai prisijungia prie Birštono savivaldybės kolektyvo, kiti atsisveikina. Posėdžio metu Administracijos direktorė Jovita Tirvienė taip pat pranešė žinią, jog konkursą į UAB „Birštono vandentiekis“ direktoriaus pareigas laimėjo Savivaldybės Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Gintautas Žilys. Tiesa, kol kas dar laukiama pažymos iš STT, tačiau su Tarybos nariais jis greičiausiai susitiks jau eidamas naujas pareigas.

Pristatytos banginuko paieškos
Šįkart posėdyje lankėsi ir Klaipėdos universiteto atstovė Elena Pranckėnaitė, kuri kartu su Birštono muziejaus direktoriumi Simonu Matulevičiumi Tarybos nariams pristatė Birštono banginuko paieškų procesą ir rezultatus. Primename, jog šių metų rugsėjo mėnesį archeologų komanda, vadovaujama Klaipėdos universiteto mokslininkės dr. Elenos Pranckėnaitės, rado tikslią istorinės banginuko skulptūros vietą Nemune ties Birštono piliakalniu. Vieta, kur tūno banginukas, nustatyta, tačiau visuomenei ir Tarybos nariams kilo klausimas, o kas toliau? Anot S. Matulevičiaus, banginuko iškelti neplanuojama, nes tai ne tik reikalauja didelių lėšų, bet ir gali suardyti patį banginuką, kuris šiuo metu, anot mokslininkų, yra „užkonservuotas“ po vandeniu, tad, muziejaus direktoriaus teigimu, idėjų, kaip įamžinti šį atradimą, bus laukiama iš bendruomenės. Anot S. Matulevičiaus ir E. Pranckėnaitės, šis atradimas naudingas ir tuo, jog, ieškant Birštono legendos, buvo ištirtas ir dugno, kranto reljefas, parengta išsami ataskaita, kuri išliks archyvuose. Tiesa, banginuko paieškos šiemet vyko ir Birštono Rotary klubo iniciatyva, todėl Tarybos narys, rotarietis Vytautas Silevičius papriekaištavo, kad Rotary klubas nebuvo informuotas apie muziejaus planuojamas paieškas. Klubo prezidentas Edvardas Citvaras patvirtino, jog idėja surasti banginuką kilo rotariečiams ir paieškos vyko privačiomis lėšomis, o kad jis buvo rastas, pasak E. Citvaro, visuomenė nebuvo informuota, buvo rašoma tik apie pradėtas paieškas. Anot E. Citvaro, kadangi Birštono muziejus buvo pradėjęs bendradarbiavimą su Klaipėdos universiteto atstovais, ilgai dirbo, kad gautų visus dokumentus, tą darbą muziejus tęsė iš savo pusės. Reaguodama į diskusijas, dr. E. Pranckėnaitė pastebėjo, jog ieškoti povandeninio paveldo turi atestuoti specialistai.
Tarybos nariui Stanislovui Martinaičiui domintis, ar yra nustatyta kokia nors šio objekto paveldosauginė vertė, E. Pranckėnaitė teigė, jog leidimas išduotas povandeniniams archeologiniams tyrimams atlikti, tad šiuo atveju banginukas neturi saugomos teritorijos arba jam nustatytos vertingosios savybės. Kita vertus, pasak mokslininkės, tai yra tarpukarinė skulptūra. E. Pranckėnaitės teigimu, pagal UNESCO povandeninio kultūros paveldo konvenciją, objektai, kurie išbūna po vandeniu 100 metų, tampa paveldo objektais, tad greičiausiai banginukas dar taps paveldo objektu.
Akivaizdu, kad banginuko paieškos sulaukė daug dėmesio, diskusijų, jos paskatino ir Savivaldybės bendradarbiavimą su Klaipėdos universitetu, mat vėliau atskiru sprendimu buvo pritarta bendradarbiavimo sutarties su Klaipėdos universitetu pasirašymui.

Nustatytas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas
Po informacijų pristatymo, patvirtinus darbotvarkę, Taryba apsvarstė 26 klausimus. Šįkart ilgesnių diskusijų pareikalavo nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymas 2026 metams. Administracijos parengtame sprendimo projekte buvo siūloma nustatyti 0,7 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės tarifą ir komerciniams, ir gyvenamiesiems objektams. Toks tarifas Birštono savivaldybėje galiojo ir iki šiol. Tačiau opozicijai priklausantys Tarybos nariai Helmanas Lik, Stanislovas Martinaitis, Vytautas Silevičius ir Darius Šeškevičius, argumentuodami šiemet kartais pakilusiomis nekilnojamojo turto mokestinėmis vertėmis ir padidėjusia našta verslui, siūlė pamažinti tarifą verslo objektams, kurie ir taip suneša nemažą dalį biudžeto. Opozicijos atstovai siūlė tarifą pamažinti iki 0,5 proc. NT mokestinės vertės 2026 metams, o kitais metais tarifą palaipsniui didinti. Tuo tarpu Jurgita Šeržentienė ir Dovilė Adamonytė Tarybai siūlė kompromisinį variantą – pamažinti NT mokesčio tarifą komerciniams objektams iki 0,6 proc., o 2027 m. vėl grįžti prie 0,7 proc. Prieš priimant sprendimą, J. Šeržentienė teiravosi, koks yra biudžeto lėšų poreikis kitiems metams? Anot Administracijos direktorės J. Tirvienės, Birštono savivaldybėje yra inicijavusi ir pasirašiusi nemažai projektų sutarčių. Reikšmingų lėšų reikės ir Vytauto parko, tilto per Nemuną, Kalnėnų g. ir kitiems projektams, taip pat ir kultūros objektams, kitai infrastruktūrai. Merės Nijolės Dirginčienės teigimu, lėšų stambiems objektams arba jų rekonstrukcijai tikrai labai reikia, todėl kiekvienas euras į savivaldybės biudžetą leistų padaryti daugiau darbų. Tarybos narės Birutės Vokietaitienės pastebėjimu, verslas taip pat turi suprasti, jog, jeigu mieste nebus gerinama infrastruktūra, tai ir turistų čia nebus, todėl 0,6 proc. galėtų būti kompromisinis variantas, 2027 m. grįžtant prie 0,7 proc. Po ilgų diskusijų merė pakvietė Tarybos narius balsavimui su pateiktais pasiūlymais. Dešimties Tarybos narių balsais priimtas sprendimas pamažinti komercinio nekilnojamojo turto mokesčio tarifą 2026 metams – iki 0,6 proc., 2027 m. grįžtant prie 0,7 proc.
Gyventojams 2026–2027 m. nustatytas 0,7 proc. NT mokesčio tarifas nuo pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, viršijančios neapmokestinamąjį dydį (neapmokestinamas dydis – 450000 eurų pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės). O nenaudojamam, neprižiūrimam arba apleistam turtui nustatytas 5 proc. tarifas.

Pritarta vienam didžiausių projektų Birštone
Posėdžio metu pritarta projektui „Darnaus judumo infrastruktūros diegimas Birštono mieste“. Kaip sakė sprendimo projektą pristatęs Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Egidijus Dargis, tai – vienas didžiausių projektų Birštono istorijoje, kuriuo planuojamas dviračių ir pėsčiųjų tiltas per Nemuną bei pėsčiųjų ir dviračių tako jungties įrengimas nuo viaduko, vedančio per A16 magistralinį kelią, iki Lakštingalų tako. Numatoma bendra projekto vertė siekia per 10 mln. eurų, iš kurių 75 proc. numatoma finansuoti Europos Sąjungos ir 25 proc. Savivaldybės biudžeto lėšomis.

Kiti klausimai
Taryboje taip pat pritarta biudžeto pakeitimams, nuspręsta padidinti delspinigius už nesumokėtus vietinės rinkliavos už naudojimąsi Birštono kurorto viešąja infrastruktūra mokesčius, taip pat patikslintas savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir inžinerinių tinklų statybos, rekonstravimo ir remonto 2025–2027 m. prioritetinių eilių sąrašas, apsvarstyti kiti klausimai.
Po posėdžio Tarybos nariai apsilankė Birštono gimnazijoje, kur apžiūrėjo naujas erdves, susipažino su Tūkstantmečio mokyklų projekto metu vykdomomis veiklomis.
Rimantė Jančauskaitė