Jaučiuosi grįžus namo…

Šiemet Stakliškės mini ypatingą sukaktį – miestelio vardo paminėjimo 650 metų jubiliejų. Tai graži proga džiaugtis šio krašto žmonėmis, tradicijomis ir bendryste. Šventiniai metai kupini įvairių renginių, o lapkričio 7-osios popietę Stakliškių bibliotekoje susirinko gausus būrys stakliškiečių ir svečių – čia vyko medikės, rašytojos, audėjos Anelės Tulevičiūtės-Zurlienės naujos knygos „Minties takeliai“ pristatymas.
Autorę kalbino jos jaunystės laikų draugė, bendražygė ir bendramintė mokytoja Onutė Andrulevičienė, priminusi ir šio krašto legendą apie Stakliškių vardo kilmę. Pasak pasakojimo, kunigaikščio Palemono sūnus, atradęs nepaprasto grožio vietą, čia įkūrė gyvenvietę ir pradėjo dirbdinti ypatingas stakles – vos moteriai įlipus į jas, jos pačios pradėdavo austi nuostabaus grožio audinius. Iš tų stebuklingų staklių gimė ir Stakliškių vardas, o darbštumo bei kūrybos genas, regis, iki šiol gyvas kiekviename šio krašto žmoguje.
Tai patvirtina ir daugelį kartų Stakliškėse viešėjusi Anelė Zurlienė, kurios audžiamos juostos – ne tik tautinio paveldo tąsa, bet ir kūrybos bei dvasios išraiška. Kiekvienoje jų – nepakartojamas raštas, spalvų dermė ir žodžiai, įausti tarsi malda: „Motinos malda pramuša dangų“, „Dainuok, širdie, gyvenimą“.
Renginio metu žiūrovai žavėjosi autorės kūriniais – juostų grožiu, jų simbolika ir prasmėmis. Pokalbio metu mokytoja Onutė pateikė Anelei daug įdomių klausimų: apie kūrybos motyvus, rašymo grįžimą po pertraukos, gyvenimo keliones ir įkvėpimo šaltinius. Rašytoja atvirai dalijosi mintimis apie savo gyvenimą, kūrybą, audimo ir žodžio dermę, apie tai, kaip spalvos ir raštai atspindi jos dvasinį pasaulį.
Švelniai ir jautriai nuskambėjo dukros Vilmos skaitomos mamos eilės. O autorė, cituodama mokytojos Danutės Zieniūtės žodžius – „Nepaslėpk savo talento už vaistų buteliukų lentynos“ – padėkojo už įkvėpimą ir meilę knygai, lydinčią ją visą gyvenimą.
Šventinę nuotaiką sustiprino Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centro vokalinis ansamblis „Svaja“ (vadovė Onutė Kamblevičienė), kurio atliekamos dainos apie gyvenimo džiaugsmą ir prasmę virpino susirinkusiųjų širdis. Renginį gražiai užbaigė visų bendrai sudainuota „Giminių daina“, sukūrusi ypatingą šilumos ir artumo atmosferą.
Renginio pabaigoje autorės ištarti žodžiai „Jaučiuosi grįžus namo“ tapo gražia šių metų Stakliškių jubiliejaus metafora – sugrįžimu prie šaknų, žmonių, kalbos ir kūrybos. Ir, rodos, šis susitikimas tikrai ne paskutinis.
Onutė Andrulevičienė,
Danutė Potelienė
Stakliškių biblioteka