Sukako 140 metų nuo Prano Šalčiaus gimimo: atminimas, kuris neišblėsta

Šiais metais minime ne vienos iškilios asmenybės jubiliejinius metus, o šių metų rugpjūčio 28-ąją sukako 140 metų nuo iškilaus Lietuvos politinio ir visuomenės veikėjo, buvusio Prienų burmistro Prano Šalčiaus gimimo. Šiandien prisiminkime jo gyvenimą, paženklintą ne tik aktyvia veikla Lietuvos labui, bet ir daugybe iššūkių bei skaudžia lemtimi. Burmistro nuopelnai miestui buvo ryškus ir reikšmingas indėlis į vietos savivaldos stiprinimą. Tokios asmenybės primena mums apie pasiaukojimo, atsakomybės ir pilietinės visuomenės ugdymo bei meilės savo kraštui svarbą.
Prienų miesto burmistras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas Pranas Šalčius gimė 1885 m. rugpjūčio 28 d. Čiudiškių kaime, Klebiškio valsčiuje, Marijampolės apskrityje (dabar Prienų rajonas).
Pranas Šalčius lankė pradinę mokyklą Prienuose, kur mokėsi toje pačioje klasėje su būsimu inžinieriumi ir matematiku Cezaru Pšemeneckiu. Iš dukros Pranės atsiminimų ir pasakojimų žinoma, kad vaikystėje jis buvo išdykęs vaikas – už išdaigas mokykloje jis dažnai sulaukdavo bausmių. Kartą mokytojas bausdamas Praną sužalojo jam koją. Dėl patirtos traumos Pranas Šalčius negalėjo tęsti mokslų mokykloje ir buvo priverstas mokytis savarankiškai namuose.
Leisdamas laiką namuose išmoko siuvėjo amato, kuris tapo ne tik hobiu, bet ir pragyvenimo šaltiniu. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Pranas vertėsi siuvėjo amatu Prienuose.
Prano Šalčiaus žmona Anelė Radzevičiūtė taip pat buvo siuvėja. Jie susituokė dar prieš karą. Buvusioje Bravaro gatvėje (dabartinėje Revuonos gatvėje) pasistatė namą. Prano ir Anelės Šalčių šeima susilaukė dviejų vaikų. Deja, sūnus susirgo plaučių uždegimu ir mirė sulaukęs vos ketverių metukų. Dukra Pranė gimė 1924 m.
Kuriantis Lietuvos valstybei, 1918 m. Pranas Šalčius platino laikraščius, rėmė visuomenės organizacinį darbą, pats priklausė Šaulių organizacijai. Bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje „Viltis“, „Vienybė“, „Šaltinis“, „Pavasaris“, „Darbininkas“.
Jis buvo išsilavinęs ir apsiskaitęs žmogus, turėjo didelę visuomeninio darbo patirtį ir autoritetą. 1918 m. gruodžio mėnesį buvo išrinktas į Prienų miesto valdybą, kurioje dirbo iki rinkimų į Steigiamąjį Seimą.
1920 m. gegužės 15 d. iki 1922 m. lapkričio 13 d. buvo Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas Marijampolės I rinkimų apygardoje. Pranas Šalčius priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai.
1926 m. Pranas Šalčius buvo išrinktas Prienų miesto burmistru. Eidamas Prienų miesto burmistro pareigas, jis pasižymėjo atsakingumu ir reiklumu – rūpinosi miesto tvarka ir švara, skatino gyventojus prižiūrėti namus bei aplinką. Gatvės ir šaligatviai turėjo būti nuolat šluojami, prie namų turėjo būti tvarkingas želdynas. Namų kiemai buvo dažnai tikrinami, o už netvarkingą aplinką gyventojams buvo skiriamos 5 litų baudos.
Pasibaigus burmistro kadencijai, P. Šalčius toliau aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime ir dalinosi patarimais. 1931 m. Prienai trejiems metams rinko miesto tarybą, o ši – miesto burmistrą, jo padėjėją. Birželio 15–16 d. vykusiuose rinkimuose tarp devynių tarybos narių buvo ir Pranas Šalčius. Pirmojo išrinktos tarybos posėdžio metu buvęs burmistras apžvelgė savo darbus ir esamą padėtį, pabrėžė, jog būsimas burmistras turėtų skirti daug dėmesio socialinei globai ir švietimo reikalams. Posėdžio pabaigoje naujuoju burmistru išrinkus Aleksandrą Nagių, jo padėjėju tapo Pranas Šalčius.
1936 m. Prienų miesto burmistru tapus Juliui Greimui, Pranas Šalčius miesto savivaldybėje ėjo burmistro pavaduotojo ir kasininko pareigas.
Okupavus Lietuvą rusams, vėliau vokiečiams, Pranas Šalčius dirbo jau tik kasininku. Kai sugrįžo okupantai rusai, Praną Šalčių suėmė, tardė, mušė ir išvežė į Pociūnus. Ten kelis mėnesius išlaikė bunkeryje. Paskui paleido su sąlyga, kad niekur neišvyks. Sulaukus rudens išvežė į Marijampolės kalėjimą, 1945 m. nuteisė pagal 58-ąjį straipsnį, kaip „tėvynės išdaviką“ mirties bausme.
Pranas Šalčius, būdamas 60-ties, tragiškai iškeliavo anapilin – buvo sušaudytas KGB, nors šeima dar puoselėjo viltis, nes sklido gandas, kad jis liko gyvas. Vienas šeimos pažįstamas pasakojo matęs būrį kalinių, varomų iš Kauno saugumo į geležinkelio stotį, tarp kalinių jis neva atpažino Praną. Tai buvo menka vilties kruopelytė, kuri, deja, greitai užgeso.
Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, Pranas Šalčius buvo reabilituotas. Jo byloje buvo dokumentas, patvirtinantis, kad mirties bausmė jam įvykdyta 1945 m. kovo 25 d.
Po Prano Šalčiaus teismo iš šeimos buvo konfiskuotas turtas, tačiau dar dvejus metus žmonai Anelei buvo leista gyventi šeimos namuose. Pasibaigus šiam laikotarpiui, ji buvo iškeldinta, o namas nacionalizuotas kaip likęs be šeimininko.
Prano Šalčiaus šeimos namas vis dar yra išlikęs ir iki šiol stovi Prienuose, Revuonos gatvėje. Tai kuklus, tačiau istoriškai reikšmingas pastatas, menantis burmistro Prano Šalčiaus ir jo šeimos gyvenimą.
Rūta Žiobaitė
Prienų krašto muziejaus muziejininkė

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas