Dalijimasis patirtimi – kelias į efektyvesnę pagalbą

Spalio 24 dieną Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras, bendradarbiaudamas su Vytauto Didžiojo universitetu, socialinės srities darbuotojus pakvietė į konferenciją „Pagalbos mozaika: nuo idėjos iki bendruomenės“.
Konferencijos metu pranešimus skaitė bei įvairialype patirtimi dalijosi per 20 pranešėjų, aptarusių darbo su atskiromis socialinėmis grupėmis – vaikais, senjorais bei tam tikrų sunkumų patiriančiamomis šeimomis – ypatumus, bendrus socialinio darbo iššūkius ir kokybiškų paslaugų užtikrinimą.
Kaip pastebėjo Prienų rajono savivaldybės atstovai – meras Alvydas Vaicekauskas, vicemeras Deividas Dargužis bei Savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Sandra Mekionienė – socialinis darbas – tai labai svarbi ir tuo pačiu dinamiška sritis, kurioje niekuomet netrūksta iššūkių, kuriuos įveikti galima tik kartu dirbant: dalijantis patirtimi, diskutuojant, generuojant idėjas, kurios virsta svarbiais pokyčiais. Nes, kaip, sveikindama konferencijos dalyvius, sakė Prienų rajono Socialinių paslaugų centro (SPC) direktorė Aurelija Urbonienė, kiekviena pagalbos forma – tai tarsi mozaikos fragmentas, o visi kartu jie sudaro bendrą paveikslą. Ir tik iš skirtingų patirčių, idėjų ir žmonių pastangų galima sukurti tvirtą, stabilią bendruomenę.
Anot Prienų rajono SPC direktorės pavaduotojos Liudos Šeškuvienės, šiuolaikinis socialinis darbas – tai jautrus ėjimas tarp žmogaus skausmo ir vilties. „Susiduriame su didėjančiais asmenų poreikiais, iššūkiais ir visuomenės bendruomenės lūkesčiais, tad, siekiant efektyvumo, svarbu suderinti darbo kokybę ir kiekybę“, – konferencijos metu sakė L. Šeškuvienė.
Jos teigimu, socialiniame darbe kokybė reiškia darbo turinį, požiūrį į žmogų, paslaugų rezultatu, o kiekybė – tai apimtis, paslaugų kiekis, jų gavėjų skaičius. O kai kokybė ir kiekybė papildo viena kitą, gimsta rezultatai, kurie keičia gyvenimus. SPC direktorės pavaduotojos teigimu, tokia sąveika leidžia socialiniam darbui išlikti gyvam, įkvepiančiam ir turinčiam tikrą vertę žmogui bei visuomenei.
Kelias kokybiškų paslaugų link niekada nėra paprastas, mat šiandien socialinės srities darbuotojai ne tik turi nuolat tobulinti profesines žinias, bet ir gebėti lanksčiai reaguoti į nuolat besikeičiančias aplinkybės. „Mes gyvename nuolatiniuose pokyčiuose. Mūsų srityje dažnai keičiasi teisės aktai, atsiranda naujos paslaugos, nauji reikalavimai, kuriuos lemia įvairūs visuomeniniai veiksniai“, – pastebi Elektrėnų socialinių paslaugų centro direktorė Dalytė Kutyrevienė.
Šiandien Lietuvoje mažėjant gyventojų skaičiui ir senėjant visuomenei, auga socialinės priežiūros ir globos paslaugų poreikis, tačiau demografiniai pokyčiai – tai ne vienintelis šių laikų iššūkis socialinio darbo srityje. Tai ir – technologijų integracija į socialinių paslaugų sektorių, ir naujų paslaugų plėtra, jų kokybės standartų ir reikalavimų užtikrinimas, dažni teisės aktų pasikeitimai, konfidencialumo ir informacijos apsauga. Iššūkių kelia ne tik vietos, bet globalūs socialiniai procesai. Anot Elektrėnų socialinių paslaugų centro direktorės, su didėjančiais migracijos srautais atsiranda ir tarpkultūrinių kompetencijų bei naujų paslaugų modelių poreikis.
Anot Dalytės Kutyrevienės, šiuolaikinių iššūkių ir pokyčių sąrašas nėra baigtini ir nors jų įgyvendinimas užtrunka laiko, galiausiai visa tai daroma, kad klientas gautų kokybiškesnes paslaugas.
Kaip savo pranešime pastebėjo Prienų globos namų direktorė Inga Barkauskienė, aukšta paslaugų kokybė lemia ne tik gavėjų gerovę, bet ir jų pasitikėjimą socialinių paslaugų sistema, motyvaciją bendradarbiauti sprendžiant problemas, o jos siekis skatina mokymąsi iš patirties, naujų metodų taikymą bei paslaugų pritaikymą prie kintančių visuomenės poreikių.
Kalbėti yra svarbu, tačiau veikti dar svarbiau. Anot Globos namų direktorės pavaduotojos Justinos Drūlienės, siekiant užtikrinti socialinių paslaugų kokybę įstaigoje, be vidinių įstaigos nuostatų, aiškių uždavinių, planų bei aprašų, labai svarbu sulaukti grįžtamojo ryšio. Tai, pasak J. Drūlienės, gali būti ir vidaus auditai, komandiniai pasitarimai, mikroklimato tyrimai, taip pat paslaugų gavėjų ir jų artimųjų apklausos, pageidavimų ir atsiliepimų dėžutės ir kiti metodai.
Visą dieną trukusioje konferencijoje pranešėjai keitė vieni kitus, dalindamiesi skirtingomis patirtimis bei įžvalgomis iš savo kasdienybės, kurios, tikimasi, įkvėps kolegas naujoms idėjoms ir darbams rasti naujų būdų darbo kokybei gerinti.
Rimantė Jančauskaitė