Sakralinis muziejus Birštone. Pastato istorijos puslapiai (III)

Pabaiga. Pradžia „Birštono versmės“, Nr. 80 ir 82,

2000 m. lapkritį, baigus restauravimo darbus, imtasi ekspozicijos rengimo. Muziejaus pastate buvo numatytos 8 ekspozicinės salės, o antrojo aukšto patalpos buvo skiriamos darbuotojų kabinetams, tarnybinėms reikmėms. Už ekspozicijos įrengimą buvo atsakingas Birštono parapijos klebonas mons. J. Dalinevičius ir Birštono muziejus. Klebonas vyko konsultuotis į Lietuvos nacionalinį muziejų ir Lietuvos nacionalinį dailės muziejų, kurios direktorius p. Romualdas Budrys turėjo daug idėjų ir pasiūlė savo pagalbą – religiniame muziejuje rodyti Lietuvos sakraliosios kultūros ekspoziciją. Lietuvos dailės muziejus deponavo XIX a. lietuvių tautodailininkų iš įvairių Lietuvos regionų darbų kolekciją ir sakralinės tapybos kūrinių. Birštono klebonas drauge su muziejaus vyriausiuju fondų saugotoju Juozu Šleikumi (1945–2007) ir Birštono muziejaus direktoriumi Vidmantu Stanislovu Puskunigiu (1949–2016) ekspedicijų metu Širvintų r., Gelvonuose, Kaune iš kan. Jono Pilkos, T. Pilkos rinko vyskupo T. Matulionio memorialinius daiktus. Monsinjoras J. Dalinevičius iš Kaišiadorių vyskupijos kurijos generalvikaro prel. Jono Jonio parsivežė spaudos ir nuotraukų eksponatų pilną lagaminą. Liturginio gyvenimo reikmenis jis vežė iš įvairių Kaišiadorių vyskupijos bažnyčių: Pivašiūnų, Kaišiadorių, Užuguosčio, Jiezno, Nemaniūnų, Stakliškių, Vievio. Kunigai skolino meniniu ir istoriniu požiūriu vertingus sakralinius indus naujai kuriamam muziejui. Į ekspediciją rinkti kardinolo V. Sladkevičiaus ekspozicijai reikalingų memorialinių daiktų Birštono klebonas vyko su naujai įdarbinta muziejininke R. Zajančkauskiene. Kardinolo dukterėčia J. Sladkevičiūtė-Lukavičienė perdavė nemažą kiekį kardinolo memorialinių daiktų.
Ekspozicijos autorius p. R. Budrys atvyko į Birštoną gruodžio mėnesio viduryje keletui dienų su gausia komanda: pavaduotoju V. Balčiūnu, istoriku dr. V. Dolinsku, P. Gudyno restauravimo dirbtuvių direktore J. Senvaitiene ir kitais darbuotojais. Po intensyvaus visų muziejininkų darbo gimė Sakralinio muziejaus ekspozicija.
Pirmosios dvi ekspozicijos salės buvo paskirtos vyskupui Teofiliui Matulioniui, kuris čia gyveno 1956-1958 m. Dvi kitos salės paskirtos nesulaukusiam muziejaus atidarymo dienos Jo Eminencijos V. Sladkevičiaus atminimui, kuris 2000 m. gegužės 28 d. iškeliavo į amžinuosius namus. Kardinolo gyvenime Birštono klebonija tapo Jo pašventinimo į vyskupus vieta. Tai įvyko gana slaptai 1957 m. gruodžio 25 d. ankstyvą rytą. Dalis muziejaus salių buvo paskirtos Birštono bažnyčios istorijai, sakraliniam menui. Mansardinio aukšto dvi patalpas p. Romualdas Budrys pasiūlė skirti laikinosioms parodoms ir vaikų edukaciniams užsiėmimams vykdyti.
2000 m. gruodžio 26 d. Krikščionybės jubiliejiniais metais buvusioje klebonijoje iškilmingai atidarytas Birštono muziejaus struktūrinis padalinys – Sakralinis muziejus. Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje, sukėlęs didžiulį susidomėjimą. Tarp garbių atidarymo iškilmių svečių buvo apaštališkasis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Erwin Josef Ender, vyskupai J. Matulaitis, J. Boruta ir E. Bartulis, mons. K. Vasiliauskas, prel. J. Jonys, kun. J. Dalinevičius, Kaišiadorių vyskupijos kunigai, LR Prezidentas A. Brazauskas, Santarvės premijos laureatai: J. Marcinkevičius, literatūrologė V. Daujotytė, kardinolo V. Sladkevičiaus giminės, Birštono meras A. S. Zenkevičius, Birštono sav. tarybos nariai ir gausus birštoniečių būrys. Šv. Mišių metu pamokslą pasakė ir su vyskupo T. Matulionio gyvenimo keliu supažindino vysk. J. Boruta, giedojo Kauno valstybinis choras, vadovaujamas Petro Bingelio.
2005 m. gruodžio 5 d. reorganizuojant Birštono savivaldybės kultūros įstaigas, Birštono sav. tarybos sprendimu Nr. TS-195 pastatas perduodamas valdyti patikėjimo teise Birštono muziejui. Iki 2004 m. Birštono muziejus ir padalinys buvo pavaldus Birštono savivaldybės kultūros centrui.¹ 2006 m. vasario 22 d. Valstybės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas įvardija Birštono mieste pastatą, esantį Birutės g. 10, Kraštotyros muziejumi. Muziejaus nuostatuose 2008 m. minimos Sakralinio skyriaus ekspozicijos temos.
Sakralinis muziejus įkurtas, nes čia gyveno iškilios Lietuvos Bažnyčios asmenybės: palaimintasis kankinys arkivyskupas Teofilius Matulionis (1873-1962), Lietuvos kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920-2000), tremtinys, garbės prelatas Jonas Jonys (1912-2005). LR Prezidentas Valdas Adamkus Sakralinio muziejaus atidarymo proga atsiųstame sveikinime rašė: „Šių dvasininkų memorialinės ekspozicijos primena ir liudija: dvasinė stiprybė ir tarnystė tikrajam žmogiškumui – didžiausios vertybės. Ant tokio moralinio pamato augančios kartos prieš akis turi gražų gyvosios krikščionybės pavyzdį. Nuoširdžiai tikiu, kad kardinolo Vincento Sladkevičiaus ir arkivyskupo Teofiliaus Matulionio atminimas daugeliui muziejaus lankytojų, Birštono gyventojų bei svečių teiks dvasios stiprybės ir telks žmones šviesesnės ateities kūrybai.“²
153 metų amžiaus rąstinis pastatas buvo remontuojamas daugybę kartų (1887, 1804, 1934, apie 1970, 1999), vidutiniškai – kas trisdešimt metų. Savo puošniausią rūbą įgavo 1934 m. kunigo P. Cibulskio pastangomis, atsinaujino Birštono savivaldybės rūpesčiu ir lėšomis 2000 m. ir šiandien žavi gyventojus ir svečius ne tik šviesia išvaizda, bet ir turiningu kultūriniu gyvenimu.
2025 m. gruodžio 26 d. sukaks 25-eri Sakralinio muziejaus, Birštono muziejaus padalinio, veiklos metai, kupini įvairių edukacinių programų, rengiamų parodų, čia skaitomų paskaitų, knygų pristatymų ir kitų kamerinio pobūdžio kultūros renginių. Šiandien muziejus ne tik saugo sakralinį paveldą, bet ir tapo vieta, kur susilieja istorija, menas ir dvasinė refleksija, kviečianti kiekvieną atrasti ramybę bei įkvėpimą.
Teol. dr. Roma Zajančkauskienė