Prie pusryčių stalo – apie partnerystę, kuriant patrauklų kurortą

Spalio 22 dieną Birštono savivaldybės verslininkai gausiai atsiliepė į merės Nijolės Dirginčienės kvietimą kartu papusryčiauti Birštono „Lajų“ viešbutyje, aptarti šios vasaros turizmo sezono aktualijas, pasidalinti verslo pasiekimais ir iššūkiais bei kitų metų planais.
Merė Nijolė Dirginčienė padėkojo verslo įmonių vadovams už glaudų bendradarbiavimą su Savivaldybe, kurorte kuriamus ir puoselėjamus verslus, teikiamas paslaugas, paramą miesto renginiams ir dalyvavimą juose, iniciatyvas, kurios prisideda prie kurorto žinomumo ir lankomumo. Kitais metais Birštono kurortas minės 180-ties metų jubiliejų, todėl merė pakvietė verslo atstovus siūlyti miesto šventės idėjas ir patiems ruoštis šios sukakties paminėjimui. Ji pažymėjo, jog mieste veikiančios verslo įmonės aktyviai dalyvauja miesto socialiniame ir kultūriniame gyvenime, puoselėja savo aplinką. Vienas iš darnios partnerystės pavyzdžių – pastangos šiuo tamsiuoju metų laiku į miesto gatves ir erdves įnešti daugiau šviesos, visiems kartu sukurti „Švytinčių moliūgų kurortą“.
Domintis kurorto istorija, ieškant ją liudijančios autentikos, Birštone gimė siūlymas surasti Kauno marių vandens užlietą ir upės dugne glūdintį istorinį ledlaužį-banginuką. N.Dirginčienės teigimu, tiksli Banginuko vieta buvo nustatyta archeologinių tyrinėjimų metu, bet, autoritetingų Klaipėdos universiteto mokslininkų nuomone, jį iškelti į paviršių yra rizikinga, nes ant tvirto pagrindo pastatyta skulptūra gali sutrupėti. Todėl merė norėjo išgirsti verslininkų siūlymus, kaip būtų galima Banginuką įamžinti ir pristatyti visuomenei. Ji pasidalino sumanymu Banginuko radimo vietoje įrengti fontaną, o ant Nemuno kranto suformuoti nedidelį skverelį. Prie idėjos įgyvendinimo kviečiami prisidėti ir verslininkai.
N.Dirginčienei buvo malonu pasidalinti gera naujiena, pasidžiaugti dar vienu Birštono savivaldybei skirtu „Auksinės krivūlės“ apdovanojimu už kurorte sukurtą sporto ir laisvalaikio infrastruktūrą. „Esame viena mažiausių savivaldybių Lietuvoje, o turime jau septynis šiuos savivaldai skirtus apdovanojimus, tai yra svarbus įvertinimas to, ką daro Savivaldybė,“ – kalbėjo merė.
Ji padėkojo sanatorinio gydymo, apgyvendinimo, maitinimo ir kitų įstaigų, Birštono turizmo informacijos centro vadovams, atsiliepusiems į Savivaldybės kvietimą prisidėti prie kilnaus tikslo – priimti poilsiui, reabilitacijai, organizuoti ekskursijas ukrainiečių karių – kovojančių fronte ir žuvusiųjų – šeimoms su vaikais.
Anot N.Dirginčienės, praėjusi vasara daugumai Birštono savivaldybėje veikiančių verslų buvo sėkminga, turistų daugėjo, buvo atidaryta naujų viešbučių, todėl kurortinės rinkliavos surinkimo planas buvo beveik įvykdytas – šiemet Savivaldybė jau gavo 700 tūkst. pajamų, didžiausią indėlį į biudžetą įnešė „Eglės“ sanatorija, „Vytautas Mineral SPA“, „Sveikatos kurortas“ ir kitos mažesnės apgyvendinimo įstaigos.
Merė pasveikino ir įteikė simbolinę dovanėlę „Eglės“ sanatorijos generaliniam direktoriui Artūrui Saldai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos surengtuose apdovanojimuose pelniusiam aukso ženklelį „Už nuopelnus Lietuvos turizmui“.
N.Dirginčienė verslininkus informavo apie infrastruktūros tvarkymo darbus kurorte, patikino, kad kitais metais kurorto senamiesčio gatvės bus baigtos remontuoti, o pavasarį bus skelbiamas rangos darbų pirkimo viešasis konkursas ir prasidės tilto per Nemuną statyba, kuri kurortui suteiks pridėtinės vertės.
Merei rūpėjo iš verslininkų išgirsti, kaip jų verslus ir privalomuosius mokėjimus paveiks nustatytos naujos nekilnojamojo turto (NT) mokestinės vertės. Jos teigimu, lapkričio mėnesį Savivaldybės taryba privalės patvirtinti naujus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus (šiuo metu mokesčio tarifas – 0,7, už apleistus ir netvarkomus pastatus – 5 proc.). Pasak merės, linkstama prie nuomonės tarifų nedidinti. Šiuo metu Savivaldybėje nekilnojamojo turto mokesčių surenkama palyginti nedidelė suma – 330 tūkst. eurų.
Pasisakymų metu ne vienas verslo įmonės vadovas pažymėjo, jog naujų mokesčių laukia su nerimu: didės ne tik nekilnojamojo turto, bet ir pridėtinės vertės, pelno mokesčiai, minimali mėnesinė alga. Verslininkai neabejojo, kad tai paveiks verslo pelningumą, paslaugų kainodarą. Didžiausių apgyvendinimo įstaigų vadovai neslėpė, kad susiduria su viena iš šio sektoriaus problemų – žemesnės kvalifikacijos darbuotojų trūkumu, todėl, pasak jų, didmiesčiuose jau ryškėja tendencija į laisvas darbo vietas įdarbinti užsieniečius, kurie dažniausiai nemoka lietuvių kalbos ir dėl to klientams negali suteikti kokybiškų paslaugų. Keliolika kitų šalių piliečių darbuojasi ir Birštono kurorte, aptarnavimo srityje.
Pasakodami apie tai, kaip sekėsi šiais metais vystyti savo verslus, apgyvendinimo, sveikatingumo, maitinimo įmonių atstovai pasidžiaugė sulaukę žymiai daugiau klientų, taip pat ir iš užsienio, gavę stambių verslo įmonių užsakymų, padidinę reitingus Booking nakvynių rezervavimo platformoje ir kt. Tuo tarpu užsiimantiems kempingų veikla šie metai nebuvo labai dosnūs, klientų srautus sumažino lietinga vasara.
Kurorto verslininkų planai dėl verslo plėtros rodo, kad turima ambicijų neiti lengviausiu, vien tik pelno siekimo keliu, bet ir ieškoma sprendimų, kaip pagerinti paslaugų kokybę, kuo nustebinti ir pritraukti savo svečius.
Vieni verslo atstovai ketina likti ištikimi pasirinktai sveikesnio gyvenimo alternatyvai, todėl savo klientams ir ateityje siūlys kuo natūralesnį bei ekologišką maistą, kuris yra ir geros nuotaikos, ir sveikatos šaltinis, rengs pačias įvairiausias gėrimų ir patiekalų degustacijas. Kiti – orientuosis į verslo klientus, atvykstančius į konferencijas, darbostogų. Nemažai turistų mielai renkasi ramų poilsį kaimo turizmo sodybose, pageidauja pirties ir sveikatingumo procedūrų, todėl jų savininkai svarsto įsirengti poilsio ir relaksacijos zonas. Kaip rodo „Bir.Bur.Bar“ iniciatyva šiemet Birštone surengtas pirmasis „Oktoberfest“ nealkoholinio alaus ir bavariškų tradicijų festivalis, klientams reikia ir tokio formato renginių, jis suintrigavo netgi turistus iš Vokietijos.
Pokalbio metu ir verslininkai, ir savivaldos atstovai ne kartą akcentavo mintį, kad Savivaldybės, Turizmo informacijos centro, verslo, kultūros, sporto ir kitų įstaigų bendradarbiavimas yra svarbus veiksnys kuriant ilgalaikius santykius su svečiais, siūlant jiems kuo įvairesnes, skirtingus poreikius atitinkančias paslaugas. Šiandien svečiai Birštoną renkasi ne tik dėl gražios gamtos, sanatorinio gydymo, įvairioms sporto šakoms pritaikytos sporto infrastruktūros, bet ir dėl kokybiškų renginių, skanaus maisto, galimybės čia rengti konferencijas, seminarus, verslo susitikimus.
Birštono kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis papasakojo, kokiais principais formuojama kurorto kultūrinė programa. Nors joje didelis dėmesys skiriamas profesionaliajam menui, aukšto lygio atlikėjų pasirodymams, renginių ir žanrų įvairovė, verslo parama lankytojams suteikia nemažą pasirinkimą.
Birštono sporto centro direktoriaus pavaduotojas Aurimas Liuiza verslininkams pristatė kurorte sukurtos sveikatingumo ir sporto infrastruktūros įvairovę bei daugiafunkciškumą, supažindino su galimybėmis organizuoti įvairių sporto šakų respublikines ir tarptautines varžybas, priimti treniruočių stovyklas, atskirų sporto klubų, federacijų, verslo užsakomuosius renginius. Pasak A.Liuizos, pasiūla išties didelė, ieškoma naujų būdų, lankstesnių sprendimų, kaip įveiklinti patalpas, į kurortą pritraukti kuo daugiau sportą pamėgusių žmonių. Jis atkreipė dėmesį ir į kai kurias problemas: vasaros mėnesiais apgyvendinimo sektorius būna perpildytas ir sunku surasti laisvų nakvynės vietų, aukšta jos kaina neįkandama vaikų vasaros stovyklų organizatoriams, nėra užtikrintas maitinimas pagal sportininkų specifinius poreikius.
Birštono turizmo centro direktorė Rūta Kapačinskaitė apžvelgė turizmo situaciją, panagrinėjo statistiką. Jos teigimu, pagal į Birštoną atvykusiųjų srautus 2024 metai buvo rekordiniai, tikėtina, kad panaši bus ir šių metų statistika. Visgi ji atkreipė dėmesį, kad Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje (NTIS) kaupiami duomenys apie asmenų apgyvendinimą neatspindi tikrosios situacijos, nes kartu su suaugusiaisiais atvykę vaikai apgyvendinimo įstaigose nėra apskaitomi. Pasak merės, turėti tikslią statistiką yra svarbu, nes pagal šiuos duomenis savivaldai skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto gatvėms, keliams tvarkyti ir kt. Nors didžiąją dalį turistų sudaro tautiečiai, šiemet į kurortą atvyko daugiau svečių iš užsienio šalių – Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Izraelio, Estijos.
Merė padėkojo susirinkusiems verslo atstovams už bendradarbiavimą, tarpusavio supratimą ir bendras pastangas kurti ir gyventojams, ir svečiams patrauklų Birštoną.
Dalė Lazauskienė