Kaip vartoti vaistus?

Apie vaistų vartojimą vis dar sklando nemažai mitų. Į ką derėtų atkreipti dėmesį, kokiais patarimais vadovautis, pasakoja LSMU Kauno ligoninės gydytoja klinikinė farmakologė Eglė Karinauskė.

– Skaitant vaistų pakuotės informacinį lapelį, dažnai rašoma, kad kapsules ar tabletes reikia užgerti pilna stikline vandens. Ar tikrai tai būtina?
– Vaistus būtina užgerti vandeniu (geriausia negazuotu), ne sultimis ar gaiviaisiais gėrimais, nes klinikiniuose tyrimuose vaistų poveikis ir saugumas vertinamas būtent užgeriant vandeniu. Tam tikrus vaistus būtina užgerti pilna stikline vandens tam, kad sumažėtų jų poveikis skrandžiui.
. Tačiau daugumai vaistų pakanka kelių gurkšnių vandens, juos nuryjant.
– Kai sunku nuryti didesnę tabletę ar kapsulę, ar galima ją sutrupinti?
– Ne visas tabletes galima dalinti, dažnai griovelis yra tam, kad būtų lengviau nuryti abi tabletės dalis. Kiekvienas vaistas turi savas vartojimo rekomendacijas, todėl bendros taisyklės, tinkančios visiems vaistams, nėra.
Jeigu vaistas dengtas plėvele, galbūt ji apsaugo nuo nemalonaus skonio.
. Dažnai plėvelė reikalinga, kad vaistas pradėtų irti tam tikroje organizmo vietoje (pavyzdžiui, skrandyje; neirios tabletės suyra žarnyne).
– Žmogus, ypač vyresniame amžiuje, kasdien vartoja 2–4 rūšių vaistus. Ką jam derėtų žinoti? Kaip apsisaugoti nuo galimų skrandžio negalavimų?
– Atkreiptinas dėmesys, kad vaistų kiekis ne visada turi įtakos skrandžio negalavimams, todėl „skrandžio apsauga“ rūgštingumą mažinančiais vaistais gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Minėti vaistai būtini tik nuolat vartojant nesteroidinius vaistus nuo skausmo, pavyzdžiui, dėl reumatoidinio artrito. Kiti vaistai dažnai dengiami plėvele, kad sumažintų skrandžio dirginimą.
Kai kurie žmonės vartoja po vieną vaistą, pavyzdžiui, kas 10–30 min., tačiau juos galima suvartoti ir „viena sauja“ (kai keli vaistai geriami dienos metu, ir gydytojas tarp jų vartojimo nenurodė daryti pertraukos).
Kita vertus, vartojant, tarkim, geležies vaistinius preparatus ar vaistus dėl skydliaukės disfunkcijos (tiroksinas), tarp vaistų vartojimo reikalinga bent kelių valandų pertrauka.
. Aišku, prieš skiriant gydymą, gydytojas turi įvertinti kelių medikamentų suderinamumą.
– Kaip nepamiršti ir laiku išgerti vaistus? Kas galėtų padėti? Specialios dėžutės su žyma rytas, diena, vakaras; ar dėžutės su savaitės dienomis.
– Nesu dėžučių ir išlukštentų vaistų entuziastė. Išėmus vaistą iš lizdinės plokštelės yra rizika, kad pasikeis jo forma, vaistai taps „jautresni“ temperatūrų pokyčiams, be to, lengviau sumaišyti vaistus tarpusavyje ar juos sudubliuoti, tai gali būti žalinga jūsų organizmui.
Patarčiau vaistus palikti lizdinėse plokštelėse ir ant jų užklijuoti „atmintinę“, kada derėtų juos išgerti.
. Pacientams gerokai patogesnės specialios telefono programėlės, suskambančios tuo laiku, kai reikia suvartoti vaistus.
– Kaip derinti vaistų ir vitaminų ar maisto papildų vartojimą?
– Vitaminus rekomenduoju vartoti tik esant patvirtintam jų trūkumui ar simptomams. Tarkim, magnio (Mg) papildus vartojame, kai „traukia“ raumenis. Vieninteliai papildai, kurie vartotini profilaktiškai, – vitaminas D (geriausia su riebiu maistu, pavyzdžiui, pietų metu), nes saulės Lietuvoje per mažai, kad šio vitamino organizmas pasigamintų natūraliai.
. Būtini ir omega–3 žuvų taukai, jei per savaitę suvartojate mažiau nei tris žuvų patiekalus.
– Kuriais atvejais silpnėja geriamo vaisto poveikis?
– Jei maistas keičia vaisto veiksmingumą, tai bus nurodyta informaciniame lapelyje arba apie tai įspės vaistininkas. Vaisto veiksmingumą gali silpninti kiti kartu vartojami vaistai, todėl svarbu žinoti apie jų suderinamumą. Kartais gydytojai skiria kelis panašiai veikiančius vaistus (tarkim, nuo kraujospūdžio), siekdami didesnio gydomojo efekto.
. Vaistų vartojimo situacijas padeda išsiaiškinti gydytojas klinikinis farmakologas ambulatorinės konsultacijos metu.
– Kada galima derinti vaistų ir žolelių vartojimą?
– Geriausia nemaišyti žolelių arbatų su vaistais. Ne visos vaistažolių arbatos „nekaltos“, todėl individualiai įvertinkite galimą jų poveikį vaistų veiksmingumui.
– Girdime įvairių nuomonių apie vaistų vartojimą pasibaigus jų galiojimui. Dažnai vaistininkai teigia, kad dar galima juos vartoti 2–3 mėnesius…
– Pradėjus vartoti kai kuriuos vaistus (dažnai biologinės kilmės insulinai), trumpinamas jų galiojimas. Pavyzdžiui, tinkamumo trukmė, vaistą laikant šaldytuve, yra 2 metai, o pradėjus vartoti – keliolika dienų, laikant ne aukštesnėje kaip 25°C temperatūroje. Tyrimų duomenimis nustatyta, kad vaistas kokybės reikalavimus išlaiko žymiai trumpiau kambario temperatūroje nei šaldytuve.
Cheminių vaistų, kaip akių lašai ar tepalai, vartojimo laikas trumpesnis, tačiau pradėjus juos vartoti, laikymo temperatūra neturi reikšmės.
Kas nutiktų, jei nepastebėtume ar nekreiptume dėmesio į tai, kiek galioja vaistas, šį pradėjus vartoti? Tarkim, kasdien vartojant akių lašus, ypač kai jų sudėtyje nėra konservantų, ilgainiui jie gali užsiteršti aplinkoje esančiais mikroorganizmais. Tad pavojingai jų prisidauginus, vaistai vartotojui gali pakenkti.
Visad laikykitės pakuotės lapelio informacijoje nurodytų vaisto vartojimo ir laikymo sąlygų.
– Dėkoju už naudingą ir įdomų pokalbį.
Veronika Pečkienė