Žemės ūkio ministras Prienuose: su žemdirbiais aptarti aktualūs sektoriaus klausimai

Spalio 21 dieną Lietuvos žemės ūkio taryba Prienuose organizavo išvažiuojamąjį renginį apie žemės ūkio sektoriaus aktualijas, į kurį gausiai susirinko ne tik Prienų krašto žemdirbiai, bet ir šalies ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, veislininkystės, žemės ūkio konsultavimo tarnybų specialistai, kiti suinteresuoti asmenys. Renginį finansavo LR Žemės ūkio ministerija.
Pasak Lietuvos žemės ūkio tarybos prezidento Jono Vilionio, reikšminga, kad tokio lygio renginys, kuriame ūkininkai gali tiesiogiai bendrauti su žemės ūkio ministru, atsakingų tarnybų pareigūnais, išsiaiškinti rūpimus klausimus, surengtas Prienuose. Susitikimo dalyvius pasveikinęs meras Alvydas Vaicekauskas pažymėjo, jog Žemės ūkio taryba, vadovaujama J.Vilionio, žemdirbių nekviečia tuščiam pokalbiui – tokio pobūdžio renginiuose kalbama, diskutuojama apie visiems rūpimas problemas ir ieškoma priimtinų būdų, kaip jas išspręsti.
LŽŪT prezidentas Jonas Vilionis trumpai apžvelgė žemės ūkio tendencijas, kurios atskleidžia liūdną vaizdą: žvėrelių fermų nebeliko, kiaulienos pagaminama vos per 40 proc., karvių laikoma 185 tūkst., grūdinių kultūrų augintojų padėtis priklauso nuo išmokų, o jos kaip buvo, taip ir liko mažesnės nei Europos Sąjungos (ES) žemdirbių. J.Vilionis apgailestavo, kad, nors ir buvo dėtos didelės pastangos, išmokų suvienodinimo dar nepavyko pasiekti.
„Didžiausia žemdirbių problema yra … patys žemdirbiai, o ūkininkavimo iššūkiai, aprūpinant šalį maisto produktais, itin dideli,“– turėdamas omenyje ūkininkų susipriešinimą, nevieningumą, konstatavo LŽŪT prezidentas, kviesdamas laikytis išvien, likti solidariems ir susitelkusiems, o prireikus ginti savo interesus, „rodyti balsą ir veiksmą“.
Renginyje dalyvavęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis labai įsigilinęs kalbėjo apie žemės ūkio politikos klausimus, strateginius planus, lemsiančius ir sektoriaus bei žemdirbių ateitį.
Jo teigimu, šiuo metu tariamasi su Baltijos šalių atstovais, bendradarbiaujant su jais siekiama suderinti žemdirbiams aktualius reikalavimus ir kartu užsitikrinti kuo geresnę Lietuvos poziciją derybose dėl 2028–2034 m. ES daugiametės finansinės programos.
Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio teigimu, mažėjant bendram biudžetui, naujuoju finansiniu laikotarpiu Europos Sąjungos (ES) parama žemės ūkiui mažės 20 proc., tačiau tikimasi „saldainio“, t. y., kad Lietuvai, nepasiekiančiai 80 proc. tiesioginių išmokų ES vidurkio, bus skirta papildomų lėšų. Šiuo metu žinoma, kad po 2028 metų Lietuvai siūloma 4,39 mlrd. eurų paramos suma.
Ministras pristatė naujoves, ateisiančias kartu su naujuoju bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpiu. Jos lies bazinių išmokų dydį, paramą jauniesiems ūkininkams, ūkininkaujančioms moterims, mišriems ūkiams, laipsnišką išmokų ribojimą atitinkamu procentu nuo tam tikros sumos. Bus įvesta nuostata dėl valstybės narės prisidėjimo savo lėšomis, taip pat –  ir prie aplinkosauginių priemonių (ne mažiau 30 proc., „lubų“ nenustatyta).
Ministras A.Palionis pasisakė pačiais įvairiausiais klausimais: apie prioritetinį tikslą Lietuvai apsirūpinti maistu; statybų leidimų išdavimo tvarkos supaprastinimą; galimybę ūkininkams statyti saulės jėgaines ir gaminti elektros energiją; būtinybę pakeisti jauno ūkininko įsikūrimo taisykles, kurios leistų tėvų ūkius perimti vaikams, numatant ir paramą įsikūrimui, ir ūkių modernizavimui. Ilgame pasisakyme buvo paliestos ir kitos temos, susijusios su vadinamaisiais „sofos“ ūkininkais, daugiamečių pievų ploto išlaikymu, įsiterpusių žemių pardavimu, ILTE – paskolų ir garantijų fondu ir kt.
A.Palionio teigimu, EK skyrė 1,1 mln. eurų paramos nuo pavasarinių šalnų nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams, ŽŪM iš savų lėšų pridėjo dar 2,2 mln. eurų. Kompensacijas ūkininkams už 2024 m. šalnų padarytą žalą ketinama išmokėti dar šiemet. Ministras užsiminė apie kuriamą naują žalos kompensavimo praktiką su mažesnėmis administracinėmis išlaidomis ir patirtos žalos dydžio diferencijavimu.
Lietuvoje fiksuojami jau penki mėlynojo liežuvio ligos (MLL) protrūkiai pieninių galvijų bandose, tai galvijų augintojams kelia didelį nerimą. Lietuvos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas ir VMVT atstovė pateikė daug naudingos informacijos apie mėlynojo liežuvio ligos plitimą, užsikrėtimo būdus, ligos prevencijos priemones ir keliamus iššūkius, gyvulių tyrimų ir skerdimo kainas, jų perkėlimo, išvežimo pardavimui į užsienį sąlygas bei apribojimus.
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktorius Fortunatas Dirginčius informavo apie tai, kaip sekėsi rinkti paraiškas konsultavimo paslaugoms įsigyti, lėšų išmokėjimą, informavo, kad, įdiegus naują metodiką, planinių ūkių patikrų skaičius sumažės triskart. Jo teigimu, artėjama prie to, kad patikros būtų atliekamos pagal ūkių rizikos lygį, remiantis ankstesne ūkio istorija ir buvusiais pažeidimų atvejais.
Posėdyje pasisakęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas atkreipė dėmesį į bendrosios žemės ūkio politikos pasikeitimus po 2034 metų, visų žemės ūkio paramos fondų sujungimą į vieną bendrą, kviesdamas jau dabar svarstyti, kaip Lietuva gyvens tokiomis sąlygomis…
Renginio metu buvo diskutuota, išklausytos nuomonės ir kitais ūkininkams aktualiais klausimais.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos