Poetui P. Širviui skirtas vakaras „Palik tik dainą man“

Minint poezijos legendos, lyrikos grynuolio Pauliaus Širvio (1920-1979) metus, spalio 9-ąją Prienų kultūros ir laisvalaikio centre surengtas nuoširdus jo atminimo ir kūrybos vakaras „Palik tik dainą man“.
Gausiai susirinkę žiūrovai įdėmiai klausėsi talentingo kūrėjo dienoraščio tekstų, eilių, pagal jas sukurtų dainų, kuriuos į vientisą vakaro audinį supynė literatūrinės-muzikinės kompozicijos rengėjai: aktorius Egidijus Stancikas, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių draugijos Prienų filialo vokalinis ansamblis „Puriena“ (vadovė Onutė Matusevičiūtė), ansamblio dalyvis Algis Marcinkevičius, dainų atlikėja Jūratė Vizbaraitė ir koncertmeisterė Beata Andriuškevičienė.
Paulius Širvys neretai vadinamas poetu iš Dievo malonės ir pašaukimo. Kur slypi to paslaptis? Galbūt jo poreikį išlieti širdį eilėmis suformavo sudėtingos asmeninio gyvenimo aplinkybės ir dramatiški istoriniai įvykiai. Anksti mirus tėvams, jam teko gyventi vaikų namuose, vėliau – kovoti Antrajame pasauliniame kare, kur buvo sužeistas, pateko į belaisvių mirties stovyklą, iš jos pabėgo, buvo išsiųstas darbams į Vokietiją… Apie P.Širvį „Nemune“ rašiusio A. Mikutos teigimu, „iš karo poetas nesugebėjo grįžti“, patirtos traumos ir išgyvenimai jį lydėjo visą gyvenimą.
Renginio vedėjos, Prienų KLC direktorės pavaduotojos Ligitos Gediminienės teigimu, Paulius Širvys jau paauglystėje suprato šniokščiančius vėjus, gyvenimo gėlą, ilgesį, ir buvo tas budėtojas panaktinis su žibintu rankoje, meilės, kurios visi taip trokštame, dainius ir liudytojas. Iš pažiūros niekuo neišsiskiriantis iš kitų, bet jame kažkas švietė ir traukė žmones prie šios šviesos. P.Širvį mėgo visa Lietuva, gal ir dėl to, kad nuo jaunystės jis buvo džiaugsmingos dvasios, nepaprastos drąsos ir ryžto vyras, visur einantis atlapota krūtine ir atvirom akim. Buvo iš tų retų žmonių, kuriems reikia arba visko, arba nieko…“
Jis nebandė įtikti sovietinei sistemai, nerašė valdiškos poezijos, bet buvo mylimas, gerbiamas, laukiamas, tačiau išliko… vienišas „lietuviškas beržas“. Vakaro rengėjams pavyko atskleisti poeto sudėtingo gyvenimo vingius, silpnybes, tačiau dėl jų P. Širvys netapo mažiau mylimas. Jį žino kiekvienas, moka jo parašytą eilėraštį ar dainą. Jo kūryba, jau tapusi klasika, skamba įvairiose auditorijose, nepalieka abejingų, prasmingais žodžiais beldžiasi į vienišas širdis.
LASS Prienų filialo pirmininkė Irena Karsokaitė nuoširdžiai padėkojo literatūrinės-muzikinės kompozicijos atlikėjams, Prienų KLC darbuotojams – už pagalbą, rengiant šį vakarą, Prienų rajono savivaldybei, rėmėjams UAB „Villara“, UAB „Bijola“ ir gėlių salonui „Aidė“ – už paramą, įgyvendinant draugijos projektą „Menas sujungia širdis“ ir šį renginį.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *