Modernus gydymo metodas – kraniosakralinė terapija

Druskininkų sanatorijoje „Eglė“ susipažinau su aukštos kvalifikacijos gydytoja reabilitologe Lilia Verovenko, atvykusia iš Ukrainos. Ji sudomino kraniosakraline terapija (KST). Apie šį dar mažai žinomą gydymo metodą pasakoju ir laikraščio „Gyvenimas“ skaitytojams.
– Kas yra kraniosakralinė terapija?
– Tai unikali, patentuota metodika, skirta atstatyti žmogaus harmoniją ir vidinę ramybę, Kraniosakralinė terapija (KST) – vienas iš osteopatijos metodų, kurio esmė – delikatus kaukolės kaulo, stuburo bei kryžkaulio poveikis; taip pat ji veikia audinius ir skysčius, kurie supa centrinę nervų sistemą.
Šis mažai žinomas, tačiau efektyvus manualinis metodas įvertina bei gerina žmogaus fiziologinę organizmo sistemą, kuri išsibalansuoja sergant įvairiomis ligomis, patyrus traumą ar psichoemocinį stresą.
Terapijos metu siekiama atkurti harmoningą žmogaus funkcionavimą, sumažinti įtampą ir pagerinti bendrą organizmo būklę. 
– Koks šios terapijos gydomasis poveikis?
– Kraniosakralinė terapija visapusiškai veikia žmogaus organizmą: mažina lėtinius galvos, kaklo, juosmens, pečių, klubo skausmus, nervų sistemos bei kraujotakos sutrikimus, taip pat emocinę bei fizinę įtampą, ilgalaikį nuovargį, stresą, gerina miegą. Terapija daro stiprų poveikį (dirbama ląstelių lygyje) visam žmogaus organizmui, įskaitant užblokuotų emocinių įtampų atleidimą.
– Kaip tai atliekama praktiškai?
– Pacientas guli ant nugaros. Terapeutas švelniai ir lėtai liečia kaukolės ir kryžkaulio sritis, siekdamas atpalaiduoti susikaupusias įtampas ir atkurti kraniosakralinį ritmą. KST metu pacientas gali jausti šilumą, atsipalaidavimą, kartais – mieguistumą. Seanso metu gerėja ausų, pakaušio srities funkcijos, kaukolės kaulų paslankumas.
– Ar ši metodika saugi, tinkanti visiems?
– Ši metodika naudinga sergantiesiems įvairiomis lėtinėmis ligomis, taip pat Alzheimeriu, autizmu, tačiau netinka patyrusiems insultą, kaukolės – smegenų traumą (tada taikoma po kelių mėnesių), po galvos operacijos ir kt.
Seansų dažnumas priklauso nuo paciento sveikatos būklės bei asmeninės motyvacijos. Šis lėtas manualinis metodas tinka ir mažiems vaikams, ir garbaus amžiaus senjorams.
Veronika Pečkienė