Kur lenkia Trumpas?

Įdomu, ką JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėjo galvoje vos prieš pusmetį, kada Ukrainos lyderiui Volodymirui Zelenskiui į akis ir už akių sakė, esą šis kare su Rusija „neturi kortų“ ir tėra galbūt tik geras komersantas, kuris atvykęs į Vakarus paprastai gauna viską, ko pageidauja?
Dabar D.Trumpas savo pasisakymais dėsto visiškai kitą požiūrį. Esą tai Putino Rusija yra „popierinis tigras“, kuris nesugebėjo baigti pradėto karo per dešimtį dienų.
Yra analitikų, kurie sako, kad net JAV prezidentui tapo akivaizdu, kad V. Putinas su savo karine mašina neturi jokių galimybių įveikti Ukrainos ir pasiekti bent minimalius prieš beveik ketverius metus pradėto agresyvaus karo tikslus (užimti dvi – Luhansko ir Donecko – sritis Ukrainoje).
Juoba visa rusų kariuomenės pavasario-vasaros karinė kampanija iš esmės baigėsi šnipštu. Ankstyvą š.m. pavasarį D.Trumpas, taip pat V. Zelenskis, ko gero, buvo pasiruošę užšaldyti šį karinį konfliktą pagal tuo metu buvusią fronto liniją, tačiau V. Putinas šią iniciatyvą arogantiškai atmetė savo ir savo parankinių lūpomis ėmęs aiškinti, kad Rusija tokią padėtį galėtų priimti, nebent jai būtų padovanotos keturios į šalies Konstituciją įrašytos Ukrainai teisiškai priklausančios sritys (Luhansko, Donecko, Zaporižės ir Chersono), taip pat Vakarų teisiškai pripažintas Krymo pusiasalis. Rusijos kariuomenė ėmė drastiškai atakuoti taikius Ukrainos miestus, kuriuose žuvo dešimtys civilių, taip pat ėmė pulti keliomis kryptimis, siekdama pralaužti fronto liniją. Kai kur tai beveik pavyko, tačiau Ukrainos kariškiai tas buvusias grėsmes sugebėjo pašalinti.
Todėl, atmetus simbolinius užgrobtų teritorijų ploto skaičius, padėtis ugnies linijoje nuo pavasario liko veik nepakitusi.
Pasikeitė kai kas kita. Padėtis Rusijoje. Šios šalies elitas ėmė zirzti, esą Rusijai taip ir nepavyks pasiekti V. Putino paskelbtos „specialiosios karinės operacijos“ (taip Rusijoje ligi šiol vadinamas agresyvus karas prieš Ukrainą) tikslų, o vėlesnį rudenį šalies ekonomika ims rimtai braškėti.
Okupuoto Krymo maskvietiška administracija šią savaitę paskelbė, kad degalinėse bus galima pirkti tik 20 litrų degalų „į vienas rankas“. Tikrovėje toks apribojimas būtų suprantamas ir ne toks skausmingas, jeigu degalinėse apskritai būtų galima įsigyti benzino. Kaip ir dešimtyse kitų Rusijos regionų po to, kai nuo maždaug šios vasaros vidurio ukrainiečiai bepiločiais dronais kasdien ėmė atakuoti naftos perdirbimo įmones bei naftos produktų saugyklas.
Problema tokia gili, kad Rusijos vyriausybė neribotam laikui pratęsė draudimą eksportuoti benziną į užsienį. Tačiau šios priemonės nepakako. Dabar kalbama, kad bus mėginama benziną įsivežti iš Singapūro, Indijos bei Kinijos. Tačiau tokiu atveju Maskvai teks iš ir taip jau skylėto biudžeto subsidijuoti šviesių naftos produktų prekybą, kad nebūtų galingo kainų šuolio (šiuo metu populiariausio benzino litro kaina degalinėse siekia iki 80 euro centų).
V.Putinas, be to, prieš savaitę patyrė svarbų politinį pralaimėjimą Moldovoje, kur svarbius parlamento rinkimus laimėjo provakarietiškos politinės jėgos, nepaisant gana brutalių Maskvos pastangų paveikti rinkėjus, o po pralaimėjimo sukelti dirbtinius protestus.
Ketvirtį amžiaus Rusiją valdantis diktatorius nustojo nuolat laimėti, ką visąlaik pabrėždavo režimo propaganda. Tai – svarus akcentas. Kuris, ekspertų požiūriu, gali atsiliepti ligi šiol atrodžiusius nepajudinamus V. Putino pasitikėjimo reitingus šalies viduje.
Populiariausia diskusija šiandien: ar D. Trumpas sutiks europiečiams parduoti, kad jie Ukrainai perduotų galingas amerikietiškas sparnuotąsias raketas SS-66 „Tomahawk“. Rusijos propagandos kanaluose dėl to imta tiesiog cypti. Nors tai gali būti tik eilinė D.Trumpo spaudimo Maskvai priemonė. Ne tik todėl, kad JAV nuo raketų sukūrimo 1983-iaisiais jas eksportavo tik į Jungtinę Karalystę (jų įsigyti planavo Ispanija bei Nyderlandai, tačiau susitarimai nebuvo pasiekti). Reikalas tas, kad šios raketos gali būti paleidžiamos tik iš laivų ir didelių bombonešių, ko Ukraina šiandien neturi.
„Tomahawk“ BGM-109G versija kadaise buvo skirta leisti raketas iš antžeminių konteinerių TEL, tačiau JAV ir Sovietų Sąjungai dar praėjusiame amžiuje pasirašyto susitarimo dėl mažo ir vidutinio nuotolio raketų sunaikinimo (šiandien abi šalys iš šio susitarimo yra pasitraukusios), antžeminės paleidimo sistemos buvo sunaikintos.

Rytas Staselis