Autentiškas XX a. pradžios apleistas pastatas Birštone atgimė nauju amplua

Birštone, Birutės g., stovintis autentiškas XX a. pradžios apleistas pastatas pernai prieš pat Heloviną atgijo. Jam šansą antram gyvenimui suteikė į kurortą gyventi persikėlusi Edita Gudelevičienė, kuri čia įkūrė pirmąjį ir kol kas vienintelį Birštone pabėgimo kambarį „Apleistas namas: spąstai“. Objektas iš karto sulaukė nemenko iššūkių bei galvosūkių mėgėjų susidomėjimo ir tapo unikaliu, istorija alsuojančiu pramogautojų traukos centru.
„Tai – solo verslas. Visos idėjos ir kūrybiniai sprendimai yra sugalvoti vieno žmogaus, o įgyvendinti juos padėjo kūrybiškumas, išradingumas ir atkaklus darbas. Žinoma, buvo darbų, kurių vienam žmogui atlikti tiesiog neįmanoma – tuomet į pagalbą atėjo artimiausi žmonės, ypač vyras“, – apie sėkmingai įgyvendintą pabėgimo kambario projektą sakė jo kūrėja Edita Gudelevičienė.
Moteris neslėpė, kad iš pradžių ją kur kas labiau domino ne apleistas pastatas, o sklypas, kuriame jis stovėjo. Ir tik vėliau kilo mintis išsaugoti ne tik patį namą, bet ir jo istoriją. Vis tik E. Gudelevičienė atvira – sugalvoti, kaip tą padaryti be pernelyg didelių investicijų, šiek tiek užtruko. „Tai autentiška XX a. pradžios birštoniečio sodyba: išlikęs pirminis tūris, stogo danga, dauguma langų. Nenorėjome sunaikinti istorijos, tad ėmėme galvoti, kaip kuo ilgiau ją išsaugoti“, – apie sprendimą negyvenamą pastatą pritaikyti naujai veiklai pasakojo moteris. Ji teigė, kad mintis kurti pabėgimo kambarį atėjo tarsi savaime, o jo temą padiktavo pats pastatas. Taip sena, apleista, jau kurį laiką negyvenama vieta natūraliai virto „Apleisto namo spąstais“. Senove dvelkiantys kambariai, praėjusio laikmečio baldai bei kasdienės buities daiktai kartu su paslaptingomis užuominomis, kodais, galvosūkiais ir paslėptais raktais atgijo prieš pat Helovino šventę. „Laikas puikiai sutapo su pasirinkta tematika: sulaukėme daug norinčiųjų apsilankyti mūsų kambaryje ir pasinerti į mistišką atmosferą“, – džiaugėsi pašnekovė.
Pabėgimo kambario kūrėjos teigimu, įgyvendinant šį projektą jai buvo svarbu ne tik žmonių emocijos ir teigiama patirtis, bet ir nauda aplinkai. Tad proceso metu daug dėmesio skyrė tvarumo idėjoms ir vadovavosi pakartotinio daiktų panaudojimo bei pritaikymo principu. „90 proc. interjero detalių ir dekoracijų sudaro jau naudoti daiktai. Tai namui suteikia dar daugiau mistikos, autentiškumo ir unikalumo“, – sakė E. Gudelevičienė. Ji taip pat atskleidė, kad šiuo metu pramogų erdve virtęs pastatas buvo pastatytas 1916 metais, dar prieš Birštono elektrifikaciją, todėl ir kuriant pabėgimo kambarį sąmoningai nebuvo atnaujintas elektros tiekimas. Jos teigimu, šis sprendimas – tai ne tik papildoma adrenalino dozė galvosūkių mėgėjams, bet ir aiški aliuzija į istorinę praeitį. „Žaidimo metu dalyviai užduotis sprendžia tik žibintuvėlių šviesoje. Tai leidžia bent truputį pajusti, kaip gyveno birštoniečiai prieš šimtą metų“, – pasakojo moteris.
Edita Gudelevičienė įsitikinusi – tokia pramoga, kaip pabėgimo kambarys, kur reikia vadovautis užuominomis, nulaužti kodus, ieškoti raktų, strategiškai mąstyti bei veikti komandiškai, turi didelę vertę ne tik „Apleisto namo“ lankytojams, bet ir pačiam Birštono kurortui. „Čia žmonės gali patirti ne tik emocijas, bet ir istorijos alsavimą. Tai buvo vienas iš mūsų projekto pagrindinių tikslų“, – akcentavo ji.
Pasaulyje pirmasis pabėgimo kambarys buvo atidarytas 2007 m. Japonijoje, Kioto mieste. Į Lietuvą ši pramoga atkeliavo 2014 m. ir netruko užkariauti įvairaus amžiaus žmonių, mėgstančių prasmingas pramogas, širdis.

Smiltė Pikaitė