Jeigu Putinas nuspręs pasukti į šoną…

Karo Ukrainoje apžvalgininkai kartu su ekspertais vienas po kito skelbia, kad pavasariop prasidėjęs „generalinis“ rusų kariuomenės puolimas agresiją patyrusios šalies frontuose žlugo. Tuose pareiškimuose nurodoma, kokių milžiniškų nuostolių patyrė Rusijos kariauna, kokius niekingus Ukrainos teritorijos plotus, paklojusi dešimtis tūkstančių gyvybių, šiemet užėmė. Dargi dažnai priduria, kokioje juodoje skylėje dabar yra rusų ekonomika.
Tai turėtų būti nebloga žinia visiems Kyjivo rėmėjams. Rusai savo galva tebedaužo ukrainiečių gynybą taip, kad ima byrėti jų pačių dantys.
Vis dėlto žvelgiant ir vertinant susidariusią padėtį šiek tiek kitu kampu, galima prisiminti, kad nuo pat 2022-ųjų mes Lietuvoje, taip pat kitur Vakaruose, gyvenome laikydamiesi įsitikinimo, kad Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui nekyla mintis atidaryti kokią nors naują karinę kampaniją tik todėl, kad jis kartu su savo kariauna yra įstrigęs Ukrainoje. Kad ukrainiečiai, gindami savo žemę nuo Maskvos, saugo ir mūsų laisvę beigi nepriklausomybę.
O jeigu taip nėra?
Tačiau jei sutarsime, kad V. Putinui karas yra tapęs išlikimo valdžios viršūnėje būtina sąlyga, tačiau jam svarbus ne tik agresyvaus karo procesas, bet ir pergalė, galėtume konstruoti visiškai kitokią tikrovę. Įsivaizduokime, kad Kremliaus šeimininkui šauna į galvą išganinga mintis, kad jo sukeltas karas Ukrainoje ima kainuoti pernelyg brangiai, todėl yra metas tą agresiją kažkaip užkonservuoti (rusų kariškiai Ukrainos okupuotose teritorijose, beje, užsiima fortifikacija). Ir pradėti dar vieną agresiją kur nors kitur.
Tokia prielaida turi savo logikos. Ir ne tik logikos. Apstu tą prielaidą patvirtinančių faktų. Pirmasis pavyzdys – ką tik į Lenkiją įskridusių poros dešimčių dronų spiečius. Lenkų pareigūnai tvirtina, kad tose skraidyklėse buvo įmontuotos lenkiškos bei lietuviškos mobiliojo ryšio SIM kortelės, kurios skirtos dronų navigacijai. Kai kuriose skraidyklėse buvo sumontuotos papildomos kuro talpos, kad jos galėtų skristi toliau nei įprastai. ES bei NATO bloko valstybių reakcija po šio incidento buvo gana apgailėtina. Nors ir buvo paskelbta, esą prie rytinių bloko sienų NATO pradės specialią atgrasymo operaciją, tačiau kelios šalys į Lenkiją atsiuntė keletą naikintuvų (vienas karo ekspertas ta proga priminė, kad per 12 karo su Iranu metų Izraelis naudojo apie 200 karo lėktuvų).
Kita vertus, Rusijos propaganda gąsdina, esą karui galėtų ruoštis tai Azerbaidžanas, tai Suomija, tai Moldova ar Lenkija. Ir tai, kad tame akcentuotame sąraše kol kas nėra Lietuvos ar kitų Baltijos šalių, visiškai nieko nereiškia.
Grįžtant prie suformuluotos prielaidos apie tai, kad šiuo metu V. Putinui yra svarbus ne tik pats karo procesas, bet ir pergalė, kurią jo propaganda galėtų ištrimituoti eiliniams rusams, taigi kaip tik šiuo metu – visiškai užstrigęs Ukrainoje – V. Putinas kartu su savo politine bei karine hierarchija gali nuspręsti imti gliaudyti mažiau kietus riešutėlius už Ukrainos kariuomenę.
Trečią dėlionės argumentą šiomis dienomis pateikė „Laisvosios Europos“ radijo žurnalistai, pranešę, kad iš Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojo pareigų atsistatydino Dmitrijus Kozakas – senas V. Putino bendražygis dar iš Sankt Peterburgo merijos laikų. Pasak „Laisvosios Europos“, paskutiniu metu D. Kozakas užėmė pareigas, neturėdamas iš esmės jokių reikšmingų įgaliojimų, nes niekada nedemonstravo esąs karo šalininkas. Prieš atsistatydindamas D. Kozakas neva diktatoriui pateikė karo Ukrainoje sureguliavimo planą, kurį V. Putinas atmetė. Tai rodytų, kad Rusijos diktatorius yra toliau nusiteikęs kariauti. Klausimas: ar būtinai tik Ukrainoje?
Tuo pačiu metu į naują konfliktą prie Venesuelos krantų beįsiveliantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitam diktatoriui Europoje – baltarusių tariamam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai – rašo tokius malonius laiškus, kad net artimiausiems JAV sąjungininkams Europoje tįsta seilės. Šie iš JAV lyderio yra sulaukę nebent pretenzijų ar muitų.
Europiečių politikai – užsikasę savo nacionalinėmis problemomis.
Mūsų kariškiai tebediskutuoja su visuomene apie tai, ar buvo rusiškas dronas įskridęs į Lietuvos teritoriją, ir sunkiai formuluoja, ką iš tikrųjų pamatyti gali mūsų turimi radarai. Prezidentas tebeformuoja geriausią visų laikų politinę koaliciją. Ministrė Dovilė Šakalienė nuo oponuojančių Seimo narių slapstosi „ant biuletenio“.
Vaizdelis, tskant, nekoks…
Rytas Staselis