Piligriminių metų kelionė į atlaidus Šiluvoje, aplankant Tytuvėnus ir Raseinius

Rugsėjo 9 dieną birštoniečiai, vadovaujami klebono mons. Rimvydo Jurkevičiaus, Jubiliejinių metų proga aplankė Šiluvos Švč. M. Marijos Gimimo šventovę, dalyvavo didžiuosiuose atlaiduose. Šiluvos atlaidų tradicija tęsiasi beveik 500 metų dėl čia atvykstančiųjų karštų širdžių.
Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai Šiluvoje veikiausiai imti švęsti Petrui Simonui Gedgaudui 1457-metais čionai pastatydinus Švč. Mergelės Marijos garbei ir savo šventiesiems globėjams Petrui ir Baltramiejui dedikuotą bažnyčią. Šiluvos bažnyčia – bene pirmoji Lietuvoje Marijos Gimimo šventovė. Nuo seno Šiluvos Švč. Mergelė Marija pritraukdavo tūkstančius maldininkų – piligrimų. Kaip senovėje, taip ir šiais laikais, jie atneša prie Marijos kojų savo maldas, prašymus, padėkas.
Rugsėjo 9-oji buvo paskirta maldai už Lietuvos teisingumo saugotojus. Iškilmingoje atlaidų Eucharistijoje dalyvavo aukščiausieji vidaus sistemos vadovai. Iškilmingai Eucharistijai vadovavo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo vyskupas Saulius Bužauskas ir daugiau kaip trys dešimtys kunigų – tarp jų ir tarnaujantieji policijos, kalėjimų kapelionais visoje Lietuvoje. Iškilmėse giedojo LR Vidaus reikalų ministerijos vyrų choras „Sakalas“, vadovaujamas R. Makarevičiaus, bei Lietuvos policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras, vadovaujamas E. Anskaičio.
Padrąsinančiu homilijos žodžiu pasidalijo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Mergelės Marijos Gimimo iškilmėje ganytojas atkreipė dėmesį, jog Marijos pavyzdys skatina gerbti savo kilnumą branginančias merginas bei gyvybės dovaną priimančias motinas. „Daug gerų žodžių norėčiau pasakyti medikams, dvasininkams, valdžios ir visiems geros valios žmonėms, kurie kovoja už gyvybę“, – kalbėjo kardinolas, apgailestaudamas, jog šiandien norima prislopinti Bažnyčios balsą, kad šis netrukdytų priimti įstatymus, leidžiančius eksperimentuoti su gyvybe ar net ją žudyti. Vienintelis kelias į Lietuvos ateitį – ryžtingai ginti gyvybę, nes, kardinolo žodžiais, nei Europos Sąjungos pinigai, nei NATO tankai mūsų neišgelbės, jei mumyse sunyks krikščioniška samprata apie gyvybę ir motinystės šventumą. Ganytojas drąsino kovoje už tiesą ir gėrį nebijoti savo silpnumo, nes, kaip giedama Marijos giesmėje (Magnificat), Dievas „parodo savo rankos galybę ir išsklaido išdidžios širdies žmones. Jis numeta galiūnus nuo sostų ir išaukština mažuosius“. Kartu išsakytas prašymas, kad Viešpats laimintų brangią pareigūnų – vyrų ir moterų – tarnystę. „Mūsų jėga yra Dievas, kuris veikia kiekviename geros valios žmoguje ir ypač tame, kuris Juo visiškai pasitiki“, – sakė kardinolas.
Po atlaidų pietavome poilsiavietėje „Sedula“, kuri įsikūrusi šalia Tytuvėnų, vaizdingoje vietoje ant Bridvaišio ežero kranto. Po to vykome lankyti šiandien vieno iš vertingiausių sakralinės architektūros ansamblių Lietuvoje ir visoje Šiaurės Rytų Europoje: buvusio bernardinų vienuolyno ir bažnyčios ansamblio, kuris XVII–XVIII a. klestėjo, XIX–XX a. pradžioje apnyko, bet iki šiol neprarado savo vertės, o bažnytinio meno paminklų gausa džiugina.
Tytuvėnų valdytojas, LDK vėliavininkas ir Žemaičių žemės teismo teisėjas Andriejus Valavičius, norėdamas įamžinti savo ir savo pirmosios žmonos atminimą, 1613 m. į Tytuvėnus pakvietė bernardinų vienuolius ir pažadėjo juos aprūpinti žemės valdomis ir išlaikymu. 1618 m. bernardinai ėmė kurtis, bažnyčia buvo pašventinta 1635 m. 1771–1780 m. prie bažnyčios ir vienuolyno pristatytos arkadinės galerijos su 39 stotimis. Šis Kryžiaus kelias pagal stočių skaičių – didžiausias žinomas Kryžiaus kelias Lietuvoje, šiuo metu vyksta restauravimo darbai. 1864 m. vienuolyną įsakyta panaikinti, bažnyčią uždaryti. Parapijiečių ir žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus pastangomis bažnyčią pavyko išsaugoti, bet vienuolynas buvo uždarytas. 1950–1959 m. ansamblyje buvo įsikūrusios įvairios rajono įstaigos. Nuo 1959 m. vienuolyne veikė žemės ūkio technikumas, vidurinės mokyklos internatas.
Bažnyčioje yra devyni altoriai, dekoruoti vėlyvajam barokui ir rokoko stilistikai būdingomis formomis. Pagrindiniame altoriuje – stebuklais garsėjantis Švč. Dievo Motinos su kūdikiu paveikslas. Jo šonuose, tarp piliastrų ir kolonų, įstatytos skulptūros: Šv. Bernardo Sieniečio, Šv. Dominyko, Šv. Pranciškaus Asyžiečio, Šv. Jono Kapestrano. Pranciškus, Bernardas ir Jonas Kapestranas yra trys iškilūs pranciškonų ordino šventieji: pirmasis ordiną įsteigė, antrasis jį reformavo, trečiasis bernardinų idėjas paskleidė Lenkijos–Lietuvos valstybėje. Altoriaus retabulo antro tarpsnio architektūriniai kulisai papuošti keturiomis įvairiomis pozomis sėdinčių angelų figūromis ir dekoratyvinėmis vazomis. Už centrinio altoriaus koplyčioje yra Šv. Jono Pauliaus II kraujo relikvija.
Dėmesį patraukė pačiame Tytuvėnų šventoriaus centre 1775 m. pastatytoji Šventųjų laiptų, arba Kristaus laiptų, koplyčia. Sekant Romos Laterano rūmų koplyčios pavyzdžiu, Tytuvėnų Kristaus laiptų koplyčios kiekviename laiptelyje po stikliniu gaubtu įmontuotos relikvijos – iš Palestinos parvežta šventa žemė. Bernardinai ypatingą dėmesį skyrė Kryžiaus keliui. Kryžiaus kelio Tytuvėnuose įsteigimu norėta išreikšti vienuolyno artimumą Šventajam miestui, Naujajai Jeruzalei. Maldininkai Šventaisiais laiptais lipa keliais, kalbėdami atitinkamas maldas ir šią: „Gerasis Jėzau! Dėkoju, kad leidai man eiti šiais Tavo kančios laiptais. Priimk menkus mano apmąstymus, maldas ir intencijas! Pasigailėk manęs ir visos žmonijos, už kurią mūsų Išganytojas tiek daug kentėjo. Tegul Jo kančia atveda prie Tavęs.“
Džiugu, kad daugelis čia apsilankė pirmą kartą ir netrūko norinčiųjų su malda užlipti į Laiptų koplyčią.
Pakeliui į namus sustojome aplankyti Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčią. Daugelis nustebo parodoje šalia Palaimintojo Teofiliaus Matulionio relikvijų suradę Birštono sakralinio muziejaus pastatą ir istoriją. Sakralinio muziejaus darbuotoja parodą parengė ir pristatė 2008 m., švenčiant Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejų. 2017 m. ruošiantis Dievo tarno T. Matulionio paskelbimo palaimintuoju iškilmei, kilnojamos parodos prašė daugelis Lietuvos bažnyčių, tad muziejininkams teko atnaujinti medžiagą ir parengti naują parodą, kuri iki šiol eksponuojama Lietuvos bažnyčiose.
Visose šventovėse birštoniečiai meldėsi savo ir taikos Lietuvoje intencijomis. Rugsėjo – spalio mėnesiais dar laukia išvykos į Trakus, Kaišiadoris, Telšius. Dėkojame Birštono klebonui mons. R. Jurkevičiui, Birštono „Caritas“ vedėjai V. Burbienei už puikiai surengtą piligriminę išvyką.
Parengė R. Zajančkauskienė