Kraujo donorystė Prienuose: „Jaučiuosi labai daug skolingas“

Rugsėjo 4 d. Prienų kultūros ir laisvalaikio centre vyko kraujo donorystės akcija. Ją organizavo Nacionalinis kraujo centras.
Asmuo, norintis tapti donoru, pirmiausia turi būti pailsėjęs, išsimiegojęs, pavalgęs, išgėręs pakankamai skysčių. „Pasitaiko, kad pirmą kartą atėję žmonės sako, jog nuo vakar vakaro nieko nevalgę. Tokiu atveju priimti negalime – žmogui gali pasidaryti silpna. Norime, kad donorystės patirtis būtų saugi ir pačiam donorui, ir mums, medikams“, – akcentavo donorų organizatorė Ieva Samulėnė.
Kraujo davimo procesas prasideda nuo registracijos. Pirmiausia užpildoma anketa su asmens duomenimis, todėl reikia turėti asmens dokumentą arba bent jo nuotrauką. Donoras užregistruojamas, o vėliau atliekamas pirminis kraujo tyrimas, paimama kraujo iš piršto. Jei rodikliai tinkami, donoro atranką vykdantis asmuo konsultacijos metu įvertina sveikatos būklę, rizikas, vartojamus vaistus. Tik gavus donoro atranką vykdančio asmens patvirtinimą, donoras duoda kraujo.
Donorystės statistika rodo, kad kraujo dažniau duoda vyrai nei moterys. Vyrai tai gali daryti šešis kartus per metus, o moterys – keturis. Ne kiekvienas žmogus gali tapti donoru iš karto. Kraujo laikinai negali duoti tie, kurie neseniai persirgo infekcinėmis ligomis, patyrė operaciją, darėsi tatuiruotę ar permanentinį makiažą, po dantų rovimo ar patirtų traumų. Labai svarbus ir hemoglobino lygis. „Ribojimai taikomi ir po kelionių į tam tikrus regionus. Jeigu ten fiksuojama maliarijos atvejų, po tokios kelionės turi praeiti bent šeši mėnesiai“, – pasakojo I. Samulėnė.
„Mūsų specialistai nuolat stebi donorų būklę. Jei žmogus pajunta silpnumą ar menkiausius negalavimus, medikų komanda tuoj pat imasi veiksmų – pasirūpina, kad donoras greitai atsigautų ir jaustųsi saugiai“, – pabrėžė donorų organizatorė.
Paimtas kraujas iš karto vežamas į Nacionalinį kraujo centrą, kur ištiriamas ir išskaidomas į kraujo komponentus: eritrocitus, trombocitus ir plazmą. „Ligoninės neima viso kraujo maišelio. Vienoms reikalingi eritrocitai, kitoms – trombocitai ar plazma“, – paaiškino I. Samulėnė. Trombocitai išlieka tinkami penkias paras, eritrocitai – apie 46 paras, o šaldyta plazma gali būti saugoma net trejus metus. Buvo užsiminta, kad labiausiai trūksta O ir A grupių. „Nacionalinis kraujo centras turi programėlę „Mano kraujas“, kuri donorams leidžia ne tik stebėti, kur pateko jų paaukotas kraujas, bet ir peržiūrėti savo donorystės istoriją, gauti priminimus apie akcijas, sužinoti savo kraujo grupę ir kitą informaciją“, – pasakojo I. Samulėnė.
Kalbinti pašnekovai atėjo duoti kraujo ne pirmą kartą. „Esu dovanojęs 6 ar 7 kartus. Nėra ten ko bijoti, nieko baisaus nėra“, – atsiliepė Audrius Kudirka. 15-ąjį kartą ėjusi dovanoti kraujo Justina Čižikė teigė, kad donuoti pastūmėjo giminėje buvęs atvejis. 16-ąjį kartą davęs kraujo Andžej Poplovski pasakojo, kad po kraujo davimo svaigimo ar kito savijautos skirtumo nejautė. „Pirmus kartus ėjau gal tiesiog dėl idėjos, o šiuo metu jaučiuosi labai daug skolingas. Mūsų giminėje buvo atvejis, kai prireikė kraujo dalių ir kraujo perpylimo procedūrų“, – dalinosi A. Poplovski. 4-ąjį kartą atėjusi Emilija Mitrulevičiūtė pabrėžė, kad kraujo davimas yra labai naudingas ne tik kitiems žmonėms, bet ir sau. „Geras darbas ir kitiems, žinau, kad žmonėms reikia. Man irgi nauda, nes nemokamai patikrina kraują. Pavyzdžiui, kažkada buvo žemas hemoglobinas – tada keičiau savo mitybą“, – pridūrė E. Mitrulevičiūtė.
Austė Kukankaitė