Vašingtone niekas nepasikeitė. Net nuotaikos.

Praėjusios savaitės pirmadienis Vašingtone. Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio bei didžiausių Europos šalių (išskyrus Ispaniją) lyderių apsilankymas pas JAV prezidentą Donaldą Trumpą. Iš pirmo žvilgsnio – neteisūs liko tvirtinusieji, esą V.Zelenskis Baltųjų rūmų Ovaliniame kabinete bus spaudžiamas kapituliuoti prieš agresorę Rusiją. Gerą pusdienį trukusios derybos turėjo teigiamo atspalvio. Ukraina, regis, niekaip neįsipareigojo diktatoriui Vladimirui Putinui užleisti dalies dabar rusų kariuomenės kontroliuojamų teritorijų, tarsi susitarta, kad Ukraina už europiečių pinigus įsigis amerikietiškos ginkluotės net už 100 mlrd. JAV dolerių (tarp jų – iki dešimties oro gynybos sistemų „Patriot“), dar už pusę šimto milijardų bus organizuota dronų, skirtų Ukrainai ir JAV, gamyba. Kalbėta net apie būsimas saugumo garantijas Ukrainai, kurias teiktų ne tik europiečiai, bet ir JAV.
Kitaip tariant – visiškai kas kita, nei aną savaitgalį Aliaskoje, D. Trumpo susitikimo su V. Putinu metu. Po kurio diduma Ukrainai simpatizuojančių stebėtojų liko veik šokiruoti. Ir dėl jų derybų dalykinės pusės, ir dėl nesveiko D. Trumpo lankstymosi diktatoriui, kurio „rankos kruvinos ligi alkūnių“.
Pirmadienį V.Zelenskis su europiečiais lankstėsi D. Trumpui. Kažkas iš ukrainiečių apžvalgininkų suskaičiavo, kad per keturias viešai girdėtos V. Zelenskio derybų preliudijos minutes jis D. Trumpui sugebėjo sugroti net 11 ditirambų.
Taigi, ar iš tikrųjų galėtume laikyti, kad JAV prezidentas yra Ukrainos pusėje? O gal teisūs tie, kurie sako, esą kalbėdamas su V Putinu, D. Trumpas atkartoja V. Zelenskio argumentus? Ir atvirkščiai: bendraudamas su Ukrainos prezidentu, JAV lyderis retransliuoja Maskvos poziciją?
Ko gero, įtakos tokiai derybų baigčiai tą konkretų pirmadienį turėjo tai, kad V.Zelenskio užnugaryje Baltuosiuose rūmuose buvo Europos šalių lyderiai ir Europos komisijos vadovė Ursula von der Leyen bei NATO generalinis sekretorius, kurie jų su V.Zelenskiu praleido svarbias minutes bei valandas dar prieš šiam skrendant į Vašingtoną (pamokėlės – kaip bendrauti su D. Trumpu). Tai – svarbus veiksnys, kad JAV ir |Ukrainos vadovų susitikimo darbotvarkę valdė ne D. Trumpas su, tarkime, JAV viceprezidentu J. D. Vanc’u ar JAV administracijai palankiais žiniasklaidos atstovais, kaip buvo š.m. vasarį ten pat Vašingtono Baltųjų rūmų Ovaliniame kabinete.
Nesirengiu čia aptarti daugelio pastebėtų palankių simbolių apie D. Trumpui šįkart patikusį V. Zelenskio garderobą ar derybų pradžioje Ukrainos prezidento JAV lyderiui perduotą J. Zelenskajos laišką Melanijai Trump. Šiuo požiūriu svarbu gal tik tiek, kad simboliniai gestai, taip pat pagyros D. Trumpui, atrodo, yra daug svarbesni už gilesnius dalykus.
Man asmeniškai daug svarbesnis pasirodė D. Trumpo „Fox News“ televizijos kanalui po susitikimo duotas interviu, kuriame jis mėgino sudėlioti pagrindinius pirmadienio susitikimo akcentus. To interviu turinys manding akivaizdžiai parodo, kas iš tikrųjų (ne)pasikeitė turint galvoje JAV prezidento ir jo administracijos požiūrį į agresyvų Rusijos karą Ukrainoje ir galimas derybas dėl taikos. Norint tai atpažinti, visai nebūtina ieškoti pačio interviu TV kanalo svetainėje. Užtektų atsiversti Baltųjų rūmų interneto puslapį ir paskaityti, kaip susitikimą ir interviu akcentus interpretuoja D. Trumpo administracija (https://www.whitehouse.gov/articles/2025/08/president-trump-recaps-breakthroughs-in-ukraine-peace-talks). Su pretenzija visai auditorijai – „Štai, ką jūs praleidote“.
Iš tų akcentų akivaizdu, kad Rusijos agresija Ukrainoje JAV prezidentui neatrodo kaip agresija ar net teisė apskritai, o kažkokių dviejų puskvaišių lyderių susidūrimas. Kuriame vienas puskvaišis ėmėsi karo, kurio niekaip negali sėkmingai užbaigti. Gi kitas galbūt net sukėlė tą karą pirmajam puskvaišiui kažkodėl nenusileisdamas. „Manau, kad faktas, jog jie galbūt sutaria šiek tiek geriau, nei maniau, antraip nebūčiau surengęs [dvišalio] susitikimo, būčiau surengęs trijų šalių – trišalį – susitikimą. Bet manau, kad jiems sekasi šiek tiek geriau. Tarp jų tvyro didžiulis priešiškumas“ – tai citata iš Baltųjų rūmų reziumė.
Ten dar yra apie tai, kad „Prezidentas Zelenskis padarys tai, ką turi padaryti. Jis taip pat turi parodyti šiek tiek lankstumo“. Sutikti su teritorinėmis nuolaidomis? Apie tai šaltiniai D. Trumpo administracijoje kalbėjo dar prieš pirmadienio susitikimą, o D. Trumpas rodė savotiškai lankstų požiūrį į Ukrainos Konstituciją (ji niekam neleidžia laisvai dalinti ar perleisti šalies tarptautiškai pripažintų žemių), nors nieko neminėjo apie tai, kad V. Putinas dar 2022 m. spalį lengva ranka be jokių teisės skrupulų įtraukė keturis Ukrainos regionus Rusijos jurisdikcijon. Ir, reikia manyti, niekaip nenori to sprendimo atšaukti.
Bet labiausiai man patiko D. Trumpo interviu reziumė paskutinė pastraipa, skirta Europos šalių lyderiams: „Manau, kad jie vėl gerbia mūsų šalį. Prieš metus jie nebūtų atvykę. Jie net nebūtų apie tai pagalvoję. Dabar mes tapome karščiausia šalimi pasaulyje. Visi nori čia būti.“
Regis, kaip tik šioje citatoje yra visas D. Trumpas. Būti tarptautinės politikos problema ir mėginti ja didžiuotis.

Rytas Staselis