Kartą per metus nukeliauk ten, kur dar nesi buvęs

Birštono „Bočiai“ mėgstantys judėti, pažinti, pamatyti praturtinti savo gyvenimą, stiprinti bendrystę, daugiau keliauja, drauge. Pažinimo jausmas skatina iškelti bures ir mėgautis naujais potyriais. Metų pradžioje nutarėme aplankyti kaimyninę Latviją. Mūsų maršrutas „Latvijos Gaujos nacionalinis parkas – Ryga ir Jūrmala“.
Sudarę sutartį su kelionių agentūra LT-700 rugpjūčio 15-16 dienomis leidomės į netolimą kelionę. Kai birštoniečiai dar kietai miegojo, penktadienį bočių būrys su lagaminais jau stoviniavo Birštono autobusų stotyje. Iš tolo nušvito atvykstančio autobuso prožektoriai. Mums svetingai duris atvėrė vairuotojas Egidijus, o pasitiko kelionės gidas Arvydas.
Pamojavę miegančiam miestui, riedėjome Kauno link. Užliūliuoti lengvo sūpavimo, snūduriavom iki pradėjo švisti. Mūsų gidas Arvydas supažindino su kelionės programa. Pirmasis kelionės tikslas – pasiekti didžiausią nacionalinį parką Baltijos šalyse – Gaujos nacionalinį parką. Menama, kad parkas susiformavo prieš 12 tūkstančių metų. Tai – gamtos paminklas – Gaujos upės slėnis. Siguldoje aplankėme parko administracinį centrą ir lyno keltuvu 43 metrų aukštyje persikėlėme per Gaujos upę, kur skriejome virš medžių viršūnių, žavėdamiesi Gaujos upės abiejų krantų vaizdais.
Aplankėme dar neregėtą Gutmanio olą – didžiausią pagal tūrį urvą ne tik Latvijoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Gamtos paminklo plotas – 170 m2, aukštis – 10 m, didžiausias plotis – 12 m, gylis – 18,8 m. Urvas susiformavęs Gaujos vidupio erozinės terasos šlaite, rausvo smiltainio storymėje su galybe rašytinių įsiamžinimų.
Netoliese stovi ankstyvosios gotikos stiliaus Turaidos pilis, pastatyta 1214 m. sunaikintos medinės lyvių pilies vietoje. Seniausi pilies komplekso pastatai išliko iki šių dienų. Tai – 43 m aukščio pagrindinis bokštas, pro kurio aukščiausią langą išvydome spėjusius užkopti žingeidžiausius kelionės dalyvius Laimutę Karoblytę ir Kazį Žilinską. Šalia bažnyčios kalnas – sena kapinių vieta, kur nuo XIII a. buvo laidojami pakrikštyti lyviai ir vietiniai gyventojai. Iki šių dienų išlikęs legendinės Turaidos Rožės (1601-1620 m.) kapas. Gražią legendą apie Turaidos Rožę mums papasakojo gidas Arvydas. Legenda byloja, kad meilė – stipresnė už mirtį.
Turaidos muziejaus-rezervato simboliu yra tapęs Dainų slėnis. Kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį tūkstančiai folkloro ansamblių ir grupių vykdavo ir vyksta į Turaidą, kad daina ir senomis giesmėmis sustiprintų savo ir visos tautos tikėjimą ateitimi. Pasisvečiavę Turaidoje, pasukome į Cėsį – senąjį Livonijos ordino miestą. Cėsių pilis yra viena geriausiai išsilaikiusių Baltijos šalyse Kalavijuočių ordino istorinių-architektūrinių paminklų. Su gide Mira praėjome puikų parką, sužinojome, kad Cėsių pilis pastatyta Livonijos ordino 1209 m. Cėsių pilies griuvėsiai yra įspūdingas istorijos liudininkas, užburiantis miesto svečius romantišku savo viduramžių architektūros žavesiu. Šviečiant žvakių šviesai, galima užlipti į bokštą ir apžiūrėti iš viršaus parko teritoriją su viduramžių sodu, o apačioje apsilankyti buvusiame kalėjime. Viešnagė Gaujos nacionaliniame parke mums padėjo geriau pažinti didingą Latvijos praeitį, daugiau sužinoti apie susirėmimus su kalavijuočiais ir pasigėrėti nuostabiais gamtos perlais.
Jau vakarėjant riedėjome Rygos link. Tai – didžiausias Latvijos miestas. Rygoje gyvena trečdalis Latvijos gyventojų. Žolinės – didelė šventė ir Latvijoje. Visur, kur pabuvojome, šurmuliavo žmonės. Apsistojome centre, tad dalis mūsų dar spėjo apsilankyti miesto aikštėje ir pasiklausyti puikaus gyvos muzikos koncerto. Pakirdę šeštadienį ir sočiai papusryčiavę važiavome Jūrmalos link.
Jūrmala – tai didžiausias kurortinis miestas Baltijos jūros pakrantėje, esantis patogioje geografinėje vietoje, tik keliasdešimt kilometrų atstumu nuo Latvijos sostinės Rygos arba keletos valandų kelio automobiliu nuo Talino ir Vilniaus. Unikalią aurą miestui suteikia jūra, 24 kilometrai paplūdimio ir romantiška medinė architektūra. Miesto istorija siekia du šimtus metų. Šiandien Jūrmala yra šiuolaikiškas verslo ir atostogų miestas, derantis kartu su laukine gamta, moderniais SPA viešbučiais, kultūriniu ir istoriniu paveldu. Jomas gatvė yra Jūrmalos širdis. Tai – pėsčiųjų gatvė, kurioje bet kuriuo metų laiku ir oru gausu poilsiautojų ir užsienio svečių. Sakoma, kad ši gatvė buvo Jūrmalos pradžia. Kažkada Jūrmala tebuvo smėlio platybės, kur pustomos vėjo natūraliai formavosi kopos ir slėniai. Latvių kalba tokie slėniai vadinami joma, o pagrindinė gatvė, dabar vadinama Jomas gatve, buvo įrengta viename iš tokių slėnių. Šiandien Jomas gatvė yra socialinio, kultūrinio ir naktinio gyvenimo centras. Poilsiautojus džiugina begalė kavinių ir restoranų, nuostabių parduotuvių ir suvenyrų parduotuvėlių, gatvės atlikėjų, pramogų vietų ir kino teatrų.
Pasidžiaugę jūra, pasimaudę ir pabraidžioję grįžome į Jomas gatvę, kur pavalgėme žymiai pigiau nei Basanavičiaus gatvėje Palangoje. Čia niekur nenuklysi, Jomas gatvė tęsiasi lygiagrečiai su jūra. Nuo jūros eidamas, bet kuria gatvele išeisi į pagrindinę arteriją, šurmuliuojančią, bet jaukią. Čia neskamba muzika iš kiekvienos užeigos, greitas aptarnavimas ir nuoširdus bendravimas bet kokia kalba. Ko nepasakai, tai parodai ir būni suprastas. Gatvės pabaigoje – puikus parkas su iškilia Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. Žemė bažnyčios statybai buvo skirta nemokamai, statybos pradžiai suaukota 5000 rublių. Negalima praeiti Jūrmaloje pro iš vario kaltą gaublį, laikomą didžiausiu gaubliu Latvijoje. Gaublys pagamintas iš vario plokščių. Pasigėrėję Jūrmalos įžymybėmis, sočiai papietavę leidomės namo, kupini įspūdžių ir sutvirtėjusios bendrystės. Sustojimas Panevėžyje, ten, kur buvom stabtelėję kelionės pradžioje. 10 val. vakaro buvome namuose, laimingi, truputėlį pavargę, bet nukeliavę ten, kur dar nebuvom buvę.
Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė Julija Barutienė