Tapybos sujungti…

Rugpjūčio 19 dieną Birštono Kurhauzo galerijoje atidaryta tapytojų plenero „Vasara Nemajūnuose 2025“ darbų paroda. Aplankyti parodą gyventojai ir svečiai galės iki rugsėjo 12 dienos. O „Gyvenimas“ kviečia ne tik pamatyti menininkų darbus, bet ir žvilgtelti į plenero užkulisius, iš arčiau susipažinti su darbų autoriais.
Menininko Antano Obcarsko įkurtos tapybos studijos „Antaniniai obuoliai“ nariai jau 7-erius metus į šalį atideda visus darbus, kad vasarą, tiksliau 10 dienų, galėtų praleisti Nemajūnuose. Žolinių dieną „Gyvenimui“ apsilankius Nemajūnų šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos namuose, sutinkame ir patį A. Obcarską, o, jam lydint, susipažįstame ir su kitais plenero dalyviais.
„Mes šio plenero visuomet labai laukiame ir patys jaučiamės laukiami“, – sako viena iš plenero dalyvių Kristina Martišienė. Ji, kaip ir kai kurie kiti jos bendraminčiai, šalia labai mylimos tapybos turi kitą darbą, tad specialiai dėl šio plenero yra pasiėmusi atostogas.
O štai, pavyzdžiui, Ugnius Motiejūnas, kurį A. Obcarskas pristato, kaip savo „dešniąją ranką“, prisimena, jog būtent Nemajūnuose ir įvyko pirmasis išvažiuojamasis studijos narių vasaros pleneras, o jis pats nėra praleidęs nė vieno iš jų.
Mūsų vizito metu kruopščiai prie molbertų dirbo ir Augustė Daškevičiūtė, Dainora Ramanauskaitė, Raimondas Karčiauskas bei viešnia iš indijos Babita Das. Dar kiti – Irena Cirtautienė, Vanda Kaminskienė, Neringa Pavilionytė, Jolita Puronaitė-Lubienė buvo išsibarstę savo reikalais: kažkas galbūt įkvėpimo gamtos apsuptyje ieškojo, o kažkas paprasčiausiai ilsėjosi, užsiėmė kitais reikalais. Juk tapyti bet kada ir bet kaip negali, viskam reikia tinkamo laiko…
Pakalbinti menininkai dalijosi savo kūrybinio kelio istorijomis. Vieni iš jų, kaip, pavyzdžiui, Dainora Ramanauskaitė, tapo nuo vaikystės, kiti rimčiau tapyba susidomėjo jau suaugę, tačiau, kaip taikliai pokalbio metu pastebėjo K. Martišienė, nors visi plenero dalyviai yra labai skirtingi, turintys savo braižą, pasaulio matymą, tačiau visus juos vienija bendra aistra. „Esame tapybos sujungti“, – sako menininkė.
Apskritai, A. Obcarsko teigimu, tapybos studija „Antaniniai obuoliai“ yra išskirtinė – ji veikia uždaro klubo principu, todėl A. Obcarskas naujų narių priima nedaug, absoliuti dauguma yra studijos „senbuviai“. O ir pats A. Obcarskas studijos narių nelaiko savo mokiniais, veikiau kolegomis profesionalais.
Studijos nariai rengia ir personalines, ir grupines parodas, tapo ne tik vasaros, bet ir žiemos pleneruose, simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje, o vėliau patys priima svečius. Pagal tokius tarptautinius „mainus“ šiemet Nemajūnų plenere svečiuojasi viešnia iš Indijos Babita Das. Nors Babita jau yra buvusi Lietuvoje – Nemajūnuose ji lankosi pirmą kartą.
Ir Babita, ir kiti kalbintieji dalyviai džiaugiasi kūrybos ir gyvenimo sąlygomis Nemajūnuose: „kiekvienas turime savo kūrybos erdvę, galime tapyti nepriklausomai nuo oro sąlygų, gyvename atskiruose kambariuose, yra virtuvėlė, tylu, ramu, aplink gamta, kasmet „užsiauginam“ ir išleidžiam gandriukus“, – pasakoja menininkai.
Per septynerius metus plenero dalyviai susidraugavo ir su vietiniais menininkais: skulptoriais: Martynu Gaubu, Andrium Lik ir kt. Vasaros Nemajūnuose metu gimė ir kitų gražių tradicijų: tai Žolinių vakarienė prie Nemuno, bičiulių iš Birštono krašto priėmimas ir kt. „„Jausmas toks, kad atvažiuojame pas draugus“, – sako ilgametis plenero dalyvis U. Motiejūnas.
Na, o plenerą vainikuoja paroda, kuriai menininkai atrenka geriausius savo darbus, nutapytus per dešimtį Nemajūnuose praleistų dienų.
Rimantė Jančauskaitė

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas