Universalus Birštonas: patogus šeimoms, saugus senjorams, įdomus jaunimui ir patrauklus investuotojams…

Birštonas – istorinis, taip pat – ir besikeičiantis, kasmet atsinaujinantis kurortas. Todėl pokalbį su Birštono savivaldybės vicemeru Edvardu CITVARU pradedame jo įžvalgomis apie Birštono miesto ir jo mikrorajonų ateities perspektyvas.

Vicemeras Edvardas Citvaras.

– Birštono savivaldybė deda pastangas sujungti nutolusias gyvenamąsias miesto teritorijas su kurortu – nutiesė pėsčiųjų ir dviračių viaduką Birštono vienkiemio link, planuoja pastatyti pėsčiųjų tiltą per Nemuną. Kaip investicijos prisidės prie apleistų teritorijų tvarkymo, reikiamos infrastruktūros kūrimo, verslo plėtros, gyventojų ir turistų pritraukimo?
– Sujungti kurorto centrą su nutolusiomis gyvenamosiomis teritorijomis – tai ne tik susisiekimo klausimas, tai ir strateginis žingsnis kuriant darnią savivaldybę. Viadukas Birštono vienkiemio link, dviračių ir pėsčiųjų takas Birštono vienkiemio–Nemajūnų kryptimi, pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną, visa tai – investicijos vardan žmonių saugumo ir patogumo, darnios kurorto plėtros.
Pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną – tai ilgalaikės kurorto plėtros garantas. Ši teritorija turi didelį potencialą augti. Neabejoju, kad sujungus abu krantus atsiras didesnis susidomėjimas kitoje Nemuno pusėje esančiomis teritorijomis, apleistais pastatais, į kuriuos investuos verslininkai, ir ši teritorija bendromis jėgomis atgims. Čia galės būti statomi ir gyvenamosios, ir rekreacinės paskirties pastatai. Tilto prieigose kitoje Nemuno pusėje bus įrengiama automobilių stovėjimo aikštelės, takai, iš miesto pusės – apžvalgos aikštelė, kurioje kurorto gyventojai ir svečiai galės atsikvėpti bei pasigrožėti Nemuno panorama.
– Kokie darbai Savivaldybės laukia šiemet? Kokiems viešosios infrastruktūros objektams bus skiriamas didžiausias dėmesys?
– Šiais metais Birštono savivaldybėje tęsiame pradėtus darbus ir imamės naujų projektų, kurie leis dar labiau gerinti kurorto infrastruktūrą bei gyventojų gyvenimo kokybę. Tęsiama Senamiesčio gatvių rekonstrukcija. Vaižganto g. darbai jau eina į pabaigą, atidaryta rekonstruota Birštono autobusų stoties aikštelė ir automobilių stovėjimo aikštelė šalia jos. Bus įrengiama vandens transporto priemonių įlaida į Nemuną. Bus tvarkomos gatvės, keliai seniūnijos teritorijoje.
Birštono savivaldybės tarybai jau buvo pristatyti pėsčiųjų ir dviračių tilto per Nemuną projektiniai pasiūlymai, vyksta intensyvus pasiruošimas šio tilto statybai. Taip pat numatytas S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje esančių buvusių sporto paskirties patalpų pritaikymas žmonėms su negalia, bus rekonstruojami bibliotekos ir muziejaus pastatai. Šių metų pabaigoje, kitų metų pradžioje turėtų prasidėti Vytauto parko tvarkymo darbai. Tęsiame daugiabučių gyvenamųjų namų modernizaciją – šiemet planuojama pradėti renovuoti 8–10 namų.
– Kaip patys birštoniečiai prisideda prie viešųjų erdvių kūrimo, aplinkos kokybės problemų sprendimo?
– Vienas geriausių pavyzdžių – dalyvaujamasis biudžetas. Jį įgyvendinant buvo pastatytas kupolas Vytauto Jurgio Meškos parke, įrengta nauja lauko laisvalaikio erdvė jaunimo ir bendruomenės veikloms. Įrengtas pėsčiųjų takas tarp Lelijų g. 9 ir Mokyklos g. Šiais metais Ivoniškių kaime autobusų stotelėje Birštono kryptimi pastatytas naujas laukimo paviljonas.
Gyventojai teikia pasiūlymus dėl aikštelių, takų, šviestuvų įrengimo, dalyvauja talkose, bendruomeninėse veiklose, nevyriausybinės organizacijos inicijuoja įvairius projektus. Šis įsitraukimas stiprina ryšį tarp žmonių. Tokį Birštoną – vieningą, bendruomenišką – ir norime kurti.
– Šiuo įtemptu geopolitiniu laikotarpiu itin susirūpinta kolektyvinio saugumo statinių (slėptuvių, priedangų) įrengimu. Ką spėjote nuveikti šioje srityje?
– Birštono savivaldybei praėjusiais metais buvo įteikta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrės padėka už civilinės saugos stiprinimą – lyderystę plečiant priedangų tinklą. Nuo civilinės saugos stiprinimo ir plėtros proceso pradžios itin atsakingai siekiame užtikrinti gyventojų bei svečių saugumą. Esame viršiję Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nustatytą tikslą – apsaugoti bent 50 proc. gyventojų. Tai rodo, kad saugumo užtikrinimas mūsų krašte yra vienas iš prioritetų.
Birštono savivaldybė įgyvendina civilinės saugos stiprinimo projektą. Strategiškai svarbiose vietose bus įrengtos keturios priedangos, atitinkančios trečiojo priedangų lygio reikalavimus: Birštono savivaldybės administracijoje, VšĮ Birštono pirminės sveikatos priežiūros centre, Birštono gimnazijoje ir VšĮ „Tulpės“ sanatorijoje.
– Birštoną gražina, daro jį patrauklesniu ir privačios investicijos. Kokią pridėtinę vertę miestui jos kuria? Dėl kokių priežasčių investuotojai renkasi kurortą?
– Verslininkai ne tik prisideda prie miesto gražinimo, bet ir plečia paslaugų įvairovę, gerina infrastruktūrą, sukuria naujas darbo vietas, o tai prisideda prie kurorto gyvybingumo. Praėjusiais metais duris atvėrė viešbutis „Harmony Birštonas“, atnaujinta sanatorija „Versmė“, „Royal SPA Birštonas“, birželį atidarytas viešbutis „Lajos“, atnaujinamos kavinės, restoranai, statomi nauji daugiabučiai gyvenamieji namai. Šios investicijos didina kurorto patrauklumą ir gyventojams, ir svečiams.
Pridėtinė vertė matoma ir platesniu mastu: privačios investicijos skatina vietos gyventojų užimtumą, sudaro galimybes jaunimui likti mieste, o kartu stiprina Savivaldybės biudžetą per papildomas pajamas iš mokesčių. Investuotojai renkasi Birštoną dėl puikiai išvystytos infrastruktūros, strategiškai patogios vietos, palankios verslo aplinkos bei aiškios kurorto ateities vizijos, orientuotos į sveikatingumą, turizmą ir darnų augimą. Jiems svarbu ne tik ekonominė grąža, bet ir galimybė prisidėti prie unikalaus Birštono identiteto stiprinimo.
– Birštonas siekia išlaikyti žaliojo kurorto statusą, tačiau kuriantis naujiems gyventojams, atsirandant naujoms sveikatingumo ir apgyvendinimo įstaigoms, jame daugėja ir automobilių. Kaip Savivaldybė siekia tvaresnio gyvenimo būdo, neutralumo klimato kaitos atžvilgiu?
– Siekiame išlaikyti žaliojo kurorto tapatybę realiais darbais. Plečiama dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūra, projektuojamas dviračių ir pėsčiųjų tiltas per Nemuną dar labiau paskatins judėti pėsčiomis, dviračiais. Planuojame įrengti papildomų elektrinių automobilių krovimo stotelių, skatinant gyventojus rinktis mažiau taršias transporto priemones.
Savivaldybė dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamos mokslinių tyrimų programos „Horizontas“ projekte „Žalioji miestų aplinka“ (angl. „GreenIn Cities“). Jo tikslas – kurti ir išbandyti pažangiausias miestų planavimo metodikas, daugiausia dėmesio skiriant klimato kaitos švelninimui, prisitaikymui prie jo ir novatoriškiems miestų žalinimo sprendimams.
Miestuose-partneriuose bus vykdomi novatoriški bandomieji projektai ir miestai seks miestų lyderių pavyzdžiu bei bandys pritaikyti jų gerosios praktikos pavyzdžius vietos sąlygoms. Projektai apims vietovių atkūrimą, viešųjų erdvių naudojimo skatinimą, biologinės įvairovės didinimą ir prisidėjimą prie miesto erdvių dekarbonizavimo, sprendimus priimant drauge su gyventojais.
Savivaldybė taip pat įgyvendina projektą „GreenSPAS“. Pagrindinis šio projekto tikslas – tobulinti politiką, kuria siekiama paremti tvaresnį ir atsparesnį Europos terminių kurortų ir regionų, susiduriančių su klimato kaita, modelį. Įgyvendindami šį projektą siekiame papildyti Savivaldybės strateginį plėtros planą uždaviniu „Skatinti tvarų naudingųjų ir gydomųjų iškasenų naudojimą sanatorijose ir SPA centruose“ ir pasiūlyti konkrečias priemones šiam uždaviniui įgyvendinti – skatinant antrinį procedūrose naudojamo mineralinio vandens ir gydomojo purvo panaudojamą.
– Birštono savivaldybė – viena pirmųjų, kurioje buvo įgyvendintas pilotinis daugiabučių namų kvartalinės renovacijos projektas, jo metu kompleksiškai atnaujinti daugiabučiai, viešosios paskirties pastatai, sutvarkytos automobilių stovėjimo aikštelės ir kt. Kokie tolimesni planai?
– Daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija išlieka vienu iš mūsų prioritetų. Šiuo metu Birštono savivaldybėje atnaujinta apie 63 proc. daugiabučių namų – tai aukščiausias rodiklis Lietuvoje. 2025 metais planuojame pradėti 8–10 daugiabučių modernizavimą, siekdami ne tik didinti energinį efektyvumą, bet ir gerinti gyventojų gyvenimo kokybę bei gražinti miesto veidą.
Savivaldybėje dar yra viešųjų pastatų, pavyzdžiui, Savivaldybės administracijos pastatas, kuriems reikalingos energinį efektyvumą didinančios priemonės. Vis tik modernizavimui norime gauti papildomą finansavimą.
– Vienas iš didžiausių kurorto teršėjų – miesto katilinė, ar svarstoma atnaujinti jos įrangą?
– Praėjusiais metais UAB „Birštono šiluma“ pateikė paraišką Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl elektrostatinio filtro įsigijimo. Paraiška buvo patenkinta ir jau yra pasirašyta finansavimo sutartis. Įmonė taip pat pateikė paraiškas biokuro katilo su papildomais įrenginiais ir šilumos apskaitos prietaisų nuotolinio duomenų nuskaitymo funkcija įsigijimui – šios paraiškos buvo patvirtintos šiais metais. Tokie sprendimai ne tik prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo, bet ir užtikrina efektyvesnį šilumos tiekimą, mažina kuro sąnaudas bei eksploatacines išlaidas.
– Jūsų nuomone, kokių paslaugų, maršrutų, objektų, pramogų Birštone dar trūksta, kad žmonėms čia norėtųsi pabūti ilgiau nei vieną savaitgalį?
– Birštono kurortas siūlo tiek paslaugų, maršrutų, edukacijų, objektų, pramogų, kad vieno savaitgalio tikrai neužteks visa tai išbandyti (vicemeras šypsosi). Turime ilgiausią Lietuvoje vasaros rogučių trasą, aukščiausią apžvalgos bokštą, erdvę ekstremalių pojūčių mėgėjams – riedlentininkams, paspirtukininkams bei BMX dviratininkams. Birštone laisvalaikį galima leisti ne tik ant žemės, bet ir vandenyje – pasiplaukioti laivais Nemune, rinktis pramogas vandens batutų ar vandenlenčių parke. O kur dar pramogos danguje – galima pakilti karšto oro balionu ir iš viršaus pasigėrėti Nemuno kilpomis. Ir tai tik dalis laisvalaikio galimybių.
Pastaraisiais metais išaugo ir kurorte teikiamų paslaugų įvairovė, ir jų kokybė – viešbučiai ir sanatorijos plečia paslaugų spektrą, siūlo specialius pasiūlymus ilgesniam apsistojimui. Dalyvaujame tarptautiniame INTERREG projekte, kurio metu kuriamos inovatyvios paslaugos darbostogų koncepcijai – tai leidžia žmonėms atvykti į kurortą ilgesniam laikui ir derinti darbą su kokybišku poilsiu.
Dirbame kartu su verslu, kad Birštone svečiai apsistotų ilgesniam laikui ir pajaustų tikrąją kurorto dvasią.
– Augant paslaugų pasiūlai, į kurortą lankytojų atvyks vis daugiau. Perspektyvoje miestas gali susidurti su turistų perkrovos problema. Galbūt svarstoma apie tai, kaip, neprarandant svečių, juos būtų galima nukreipti į kaimiškąsias vietoves, pasiūlyti aktyvių pramogų užmiestyje?
– Kol kas Birštonas nesusiduria su turistų perkrovos problema, tačiau galvojame į priekį ir vertiname tvarią, subalansuotą kurorto plėtrą. Mums svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp ramybės, autentiško kurorto identiteto ir aktyvaus, šiuolaikiško laisvalaikio.
Jau dabar puikių apgyvendinimo vietų galima rasti ne tik pačiame kurorte, bet ir kitose savivaldybės vietose – pavyzdžiui, kaimo turizmo sodybose Verknės upės pakrantėje. Laisvalaikį svečiai leidžia ne tik miesto centre – naujai įrengtu pėsčiųjų ir dviračių taku galima pasiekti Nemajūnus, Žvėrinčiaus mišką, o netolimoje ateityje, pastačius pėsčiųjų ir dviračių tiltą per Nemuną, atsivers dar daugiau galimybių pažinti kitame Nemuno krante esančią kurorto dalį, puikiai tinkančią ramiems pasivaikščiojimams ar pasivažinėjimams gryname ore.
Ir Savivaldybė, ir verslo atstovai nuolat ieško naujų idėjų. Tai leidžia ne tik tolygiai paskirstyti turistų srautus, bet ir paskatinti lankytojus atrasti mažiau žinomas, tačiau ne mažiau žavias mūsų krašto vietas.
– Apibendrinantis pastebėjimas: koks, Jūsų akimis, Birštonas bus, kaip atrodys, kuo išsiskirs po dešimties metų?
– Po dešimties metų Birštoną įsivaizduoju kaip kupiną galimybių, vieną pažangiausių, tvariausių Lietuvos kurortų, kuriame darniai dera gamta, architektūra, kokybiškos paslaugos. Čia bus gera gyventi šeimoms, saugu senjorams, įdomu jaunimui ir patrauklu investuotojams.
– Dėkoju už pokalbį.
Parengė Dalė Lazauskienė