„Ir tepražysta pievos…“ Skriaudžiuose

Liepos 6-oji – Lietuvos Valstybės (Mindaugo karūnavimo) ir tautiškos giesmės diena, Skriaudžiams buvo tikrai ypatinga. Būtent Valstybės dieną, kuri šiemet sutapo su vaikų ir jaunimo pilietinio ugdymo stovyklos „Lukšiukai“ pirmos pamainos baigiamuoju renginiu, turėjome galimybę žvelgti į pražydusias pievas prie Skriaudžių laisvalaikio salės!
Net 330 vaikų rankomis kurtų Lietuvos vėliavėlių pavertė šią pievą žydinčia. Žydinčia ne tik trimis spalvomis, bet ir meile Tėvynei. Pieva virto gyvu paveikslu, kuriame susipynė gamtos grožis, vaikystės tyrumas ir Lietuvos istorijos atmintis.
Vėliava mums yra valstybingumo, tautinės tapatybės simbolis. Tai tarsi tautos veidas. Ji atspindi šalies istoriją, kultūrą, vertybes ir siekius. Vėliavos spalvos ir simboliai dažnai turi istorinę prasmę, siejamą su svarbiais įvykiais, asmenybėmis ar idėjomis, kurios formavo šalies istoriją. Lietuvos trispalvės geltona spalva simbolizuoja saulę ir gerovę, žalia – gamtą ir laisvę, o raudona – drąsą ir kraują, pralietą už tėvynę.
„Ir tepražysta pievos“ – tai Skriaudžių buities muziejaus iniciatyva, kuri, kaip ir tikėtasi, buvo sušildyta vaikų rankų ir širdžių. Vaikai gamino Lietuvos trispalves. Prie jos jungėsi Skriaudžių pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupės „Smalsučiai“ ugdytiniai, vadovaujami mokytojos Daivos Venslovienės, taip pat prisidėjo policijos pareigūnės, kurios vėliavėlių gaminimo akciją suorganizavo stovyklos „Lukšiukai“ metu. Prisidėjo ir pavieniai vaikai.
Vaikai, pasitelkę tris spalvas, savo vaizduotę ir kūrybiškumą, visą mėnesį gamino Lietuvos trispalves vėliavėles: spalvintas guašu, pieštukais, kreidelėmis, klijuotas spalvotu popieriumi ir kt. Kiekviena jų – tarsi maža svajonė apie laisvę, vienybę ir gražų pasaulį.
Liepos 6 d. jos buvo įsmeigtos į žaliąją Skriaudžių pievą prie laisvalaikio salės, kuri stebuklingai pražydo – ne gėlėmis, o tautos dvasia. Šios vėliavos – tai ne tik graži puošmena, bet ir simbolis to, kad kiekvienas iš mūsų, net ir pats mažiausias, yra svarbus Lietuvai, kad Lietuvos ateitis kuriama nuo mažų dienų, o vaikiškokis rankelėmis galima padaryti labai daug.
Iniciatyva, gimusi netikėtai, gal kiek nedrąsiai, bet su viltimi, kad prie jos bus jungiamasi, buvo įgyvendinta. Visų dalyvių dėka mes tai padarėme. Šis paprastas, tačiau gilus veiksmas priminė, kad meilė gimtajam kraštui prasideda nuo mažų, bet tikrų dalykų – nuo vaikų širdžių, kurios dar tik mokosi plakti vienu ritmu su visa tauta. Tai įrodė ir vaikų ir jaunimo pilietinio ugdymo stovyklos „Lukšiukai“ dalyviai, ir visi prisijungusieji prie iniciatyvos.
Už įgyvendintą idėją esame dėkingi visiems prisidėjusiems prie iniciatyvos „Ir tepražysta pievos“ dalyviams! Jų kūrybiškumas ir meilė Tėvynei padarė mažą stebuklą. Šių vaikų darbai – tai gražiausia dovana Lietuvai!
Renginio metu buvo apdovanoti daugiausia vėliavėlių pagaminę vaikai. Daugiausia – net 120 – padarė Domantas Krušinskas. Taip pat apdovanota ir jauniausia dalyvė – Austė Aukštakalnytė.
Kiekvienas iš mūsų turime didžiuotis kiekvienomis rankelėmis, prisidėjusiomis prie iniciatyvos. Šios vėliavėlės visada primins, kokia graži ir vieninga gali būti mūsų Lietuva, kai joje auga tokie nuostabūs vaikai.
Muziejininkė Kristina Pažėrienė