Kaip gyventi sergant dirgliosios žarnos sindromu?

Šiuo virškinamojo trakto veiklos sutrikimu Lietuvoje serga kas dešimtas, o kai kuriose pasaulio šalyse – net kas ketvirtas gyventojas. Kokios susirgimo priežastys, kokia mityba bei gyvenimo būdas padeda jo išvengti? Apie tai pasakoja LSMU Kauno klinikų gydytoja gastroenterologė dr. Sigita Gelman.

– Kada diagnozuojama ši liga?
– Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – lėtinis žarnyno veiklos sutrikimas, pasireiškiantis įvairaus pobūdžio pilvo skausmais: raižymu, pilnumo jausmu, dujų susikaupimu, pakitusiu tuštinimosi dažniu, išmatų konsistencijos svyravimais. DŽS dažniausiai susiję su storąja žarna, tačiau galimas ir skausmas ar diskomforto jutimas ties pilvo duobute, po dešiniuoju šonkaulių lanku; kartais gali varginti gretutinių ligų negalavimai – galvos skausmai, panikos atakos.
• „Jei simptomai fiksuojami vyresniame amžiuje ar esama kraujavimo iš žarnyno požymių, tuomet šeimos gydytojo reikėtų paprašyti siuntimo pas gastroenterologą tolimesniam ištyrimui,“ – atkreipia dėmesį S. Gelman.

– Kas pablogina savijautą sergant čia liga?
– Žarnynui „ne į sveikatą“ persivalgymai ar dienos valgymai vis skirtingu laiku, taip pat griežtos dietos, badavimas, trunkantis ilgiau nei kelias dienas.
• Žarnyno veiklą neigiamai veikia alkoholis, gazuoti gėrimai, riebus ar „greitas“ maistas, ypač su cheminiais priedais, konservantais.

– Ką derėtų išbraukti iš mitybos raciono?
– Griežtų mitybos apribojimų nėra. Svarbu subalansuoti mitybą ir jos režimą. Nesveika valgyti rafinuotą, rūkytą, daug angliavandenių, riebalų turintį maistą, saldumynus. Vengtini ir dujų gamybą žarnyne skatinantys produktai. Atsisakykite gazuotų, alkoholinių bei kofeino turinčių gėrimų, taip pat maisto produktų, turinčių cheminių priedų, dažų ir pan.
Jei vargina vidurių užkietėjimas, pacientai turėtų nepamiršti išgerti per dieną ne mažiau kaip du litrus vandens, valgyti daugiau skaidulų (25–32 g per dieną) turinčių produktų: grūdų, daržovių, vaisių. Esant viduriavimo epizodams derėtų vengti pieno produktų, skaidulinio maisto.
Sergant DŽS, naudinga vartoti daugiau ląstelienos turinčių produktų: pilno grūdo dribsnių košių, neskaldytų riešutų, liesos mėsos, žuvies. Tačiau saikingai valgyti pupas, žirnius, kopūstus, nes jie sukelia vidurių pūtimą.
• Įprasite valgyti lėtai, gerai sukramtant, mažomis porcijomis, bet dažnesniu intervalu, kas 3-4 valandas.

– Emocinis komfortas svarbus?
– Svarbu kasdieniniame gyvenime vengti neigiamų emocijų, streso, nes nervų sistemos veikla itin susijusi su žarnynu. Jaučiant nuolatinį stresą, nuovargį, psichologinę įtampą, nervų sistemoje vyksta cheminiai pokyčiai, kurie sutrikdo normalią virškinamojo trakto veiklą. Netikėtai pradedate jausti maudžiantį skausmą, spazmus apatinėje pilvo dalyje, kurie praeina išėjus dujoms arba pasituštinus.
Nepersidirbkite, gerai išsimiegokite, daugiau laiko būkite gamtoje mėgaujantis ramybe, mankštinkitės. Palaipsniui didinkite fizinį aktyvumą.

– Ar patartina vartoti probiotikus?
– Gydant dirgliosios žarnos sindromą, probiotikai padeda sušvelninti ligos simptomus. Galima juos vartoti 2-3 mėnesius, tada daryti pertrauką. Derėtų pasirinkti tą probiotiką, kuris turėtų didesnį kiekį įvairių gerųjų bakterijų.
Vartojant probiotikus, verta į kasdieninę mitybą įtraukti ir raugintų bei fermentuotų produktų. Tuomet pasiekiamas geresnis efektas.

– Neretai išvykus atostogų į užsienio kurortus, valgome daug įvairaus maisto, vartojame naujų produktų bei gėrimų. Jūsų patarimai: kaip išvengti virškinimo sutrikimų?
– Nors produktų įvairovė vilioja, vis tik derėtų laikytis saiko. Užsienio kraštuose patartina atsargiai ragauti naujų patiekalų, kokteilių. Skysčius geriau gerti valgio metu ar pavalgius. Nepiktnaudžiaukite vaisių sultimis, juose daug cukraus.
Vakare nepersivalgykite. Jei pasijutote negerai, padės virškinimo fermentai, spazmolitikai. Turėkite kelionės vaistinėlėje medikamentų nuo vidurių užkietėjimo, viduriavimo.
Veronika Pečkienė