Petrinių šventė Nemajūnuose

Be svarbiausių religinių švenčių, kurių progomis yra meldžiamasi visuose maldos namuose, kiekviena parapija pamini ir įsimintinas dienas, švenčia ir tam tikras šventes. Nemajūnuose nuo senų laikų giliausias tradicijas turi Šv. Petro ir Pauliaus atlaidai, sukviečiantys draugėn vietos žmones, gimines, pažįstamus, buvusius kaimynus ir svečius.
Tad ir praėjusį sekmadienį į titulinius parapijos atlaidus susirinko gausus būrys tikinčiųjų. Pažymint Piligrimystės metus, gražus pulkelis birštoniškių į iškilmę kartu su Birštono ir Nemajūnų parapijų klebonu mons. Rimvydu Jurkevičiumi išsiruošė pėsčiomis. Nors tarp piligriminio žygio dalyvių buvo įvairaus amžiaus žmonių, visi jie, tik su trumpu atokvėpiu Geležūnuose, sėkmingai įveikė kelią. Vėliau kai kurie jų pakalbinti sakė, kad yra pasirengę leistis į ilgesnius piligriminius žygius.
Šiemet į Petrinių iškilmę susirinkusių nemajūniškių ir aplinkinių vietovių žmonių laukė dar viena ypatinga proga – susitikimas su homilijai vadovavusiu Kaišiadorių vyskupu emeritu Juozu Matulaičiu. Šis susitikimas buvo abipusiai brangus. Jo Eminencijai – Nemajūnų Šv. Petro ir Pauliaus parapija buvo pirmoji, kurioje jis pradėjo tarnystę, priėmęs įšventinimus. Daliai šv. Mišiose dalyvavusių parapijiečių ir jų artimųjų – tai buvo jautrus prisiminimas apie pirmąsias religijos pažinimo pamokas, sutvirtinimo ir santuokos sakramentų priėmimą, vaikų krikštynas, artimųjų palydėtuves į Amžinybę. Ne vieną galėjai išgirsti kalbant, kad tuometinis klebonas jam padėjęs pasirengti Pirmajai komunijai, malda ir nuoširdžia dvasine parama padėjęs atsitiesti skausmo valandą. Beje, prie tuometinės valdžios daug ką reikėjo daryti ne tik, kad nesiviešinant, bet dar ir slapčiomis.
Jaunam tuometiniam parapijos klebonui tai buvo irgi nemenkų išbandymų metas. Prieš 42 metus pradėjęs tarnystę Nemajūnų parapijoje, jis rado apgriautą, net be grindų bažnyčią, kurią reikėjo verkiant remontuoti. Gerai, kad tuomet nepaklausė valdžios patarimų nieko nedaryti, nes bažnyčia atseit bus nuplauta planuojamos ties Birštonu statyti elektrinės, ir ėmėsi darbų. Laikas parodė, kad jaunojo klebono būta teisaus. Vyskupas džiaugėsi, kad jo pradėtus darbus vėliau tęsė kiti Nemajūnuose tarnavę dvasininkai, ypač jis dėkingas mons. Jonui Dalinevičiui, labai svariai prisidėjusiam prie viso Nemajūnų parapijos bažnyčios komplekso pastatų renovacijos.
Nors gyvenimo ir tarnystės keliai JE Juozą Matulaitį buvo nuvedę ir į kitas parapijas bei suteikė galimybę užimti aukščiausias pareigas vyskupijoje, bet kaip atvirai vyskupas sakė, pirmoji parapija liko jo didžiąja meile. Net ir tik pravažiuodamas pro šalį jis sakė visada laiminantis šiame krašte gyvenančiuosius ir jau Anapilin iškeliavusiuosius…
Po iškilmingų mišių suteikęs susirinkusiesiems palaiminimą, vyskupas Juozas Matulaitis dar neskubėjo išvykti, dalyvavo ir Agapėje. Ją šiemet organizavo Siponių kaimo bendruomenė, pakvietusi pasiklausyti jų bendruomenės bei Pivašiūnų muzikantų ir dainininkų koncerto. O kokia gi atlaidų šventė būtų be vaišių. Prie siponiškių vaišių stalo prisidėjo ir šventėje dalyvavusi Seimo narė Jūratė Zailskienė bei Birštono savivaldybės vicemerai Vytas Kederys ir kartu su piligrimais žygiavęs Edvardas Citvaras.
Ramutė Šimukauskaitė