Kas toliau po 12 dienų karo?

Po gausių priedangos veiksmų (JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą sakė, esą Irano branduolinės programos sprendimo būtina ieškoti diplomatų derybose, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu praėjusį savaitgalį esą ketino dalyvauti jaunėlio sūnaus vestuvėse) savaitgalio naktį iš šeštadienio į sekmadienį super modernūs JAV bombonešiai B-2 „Spirit“ atakavo branduolinės pramonės objektus Irano Fordo, Isfahano ir Natanzo miestuose.
Smogta keturiolika betonmušių bombų GBU-57 ir dviejomis dešimtimis sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ (jas paleido JAV „Ohajo“ klasės branduoliniai povandeniniai laivai).
Nei amerikiečių lėktuvams, nei raketoms praktiškai niekas netrukdė: Irano oro gynybos sistema ligi tol buvo visiškai sunaikinta Izraelio aviacijos, kuri keletą dienų iki amerikiečių atakos su žeme lygino karinius iraniečių objektus, tikslingai „medžiojo“ karinius vadovus ir branduolinės programos mokslininkus bei vadybininkus.
D.Trumpas jau spėjo paskelbti apie tai, kad Irano branduolinė infrastruktūra yra „sunaikinta“, todėl prasideda paliaubos, su kuriomis sutiko abi 12 dienų trukmės karą surengusios šalys – Izraelis ir Iranas. Tiesa, kariautojai po to dar bent kartą apsikeitė smūgiais iš oro, sukėlusiais JAV lyderio necenzūrinėmis frazėmis palydėtą pasipiktinimą. Tačiau galų gale konfliktas aprimo, o Izraelio kariuomenės užnugario vadavietė leido izraeliečiams būriuotis, palikti slėptuves bei jų prieigas ir grįžti į gyvenimą taikos sąlygomis. Iraniečiai savo ruožtu paskelbė apie savo ginkluotųjų pajėgų pergalę konflikte. Tiesa, jiems tą pergalę bus sunku paaiškinti savo visuomenei. Nes, jeigu karas laimėtas, tai kodėl „sionistinis darinys“ (taip oficialiai Irane vadinamas Izraelis) tebeegzistuoja.
Izraelio karybos analitikai skelbia, kad Irano raketų smūgių metu žuvo 28 žmonės (tarp jų – tik vienas 18-metis kariškis), keli rimtai sužeisti. Nors į Izraelį buvo paleista 555 raketos ir 1500 bepiločių orlaivių, karybos požiūriu, tai – labai kuklūs rezultatai.
Kokios Izraelio ir JAV aviacijos atakų pasekmės – kol kas neaišku. Viena vertus, abi šalys tvirtina sąmoningai nesitaikiusios į eilinius žmones. Kita vertus, nėra iki galo aiški, pasak D. Trumpo, sunaikintų iraniečių branduolinių objektų padėtis. Šiuo požiūriu teks rankoves raitotis Vakarų šalių žvalgyboms ir nuveikti kruopštų darbą: Irano valdžia priėmė sprendimą nutraukti bendradarbiavimą su TATENA (tarptautine branduolinės energijos agentūra), nes organizacija jiems pasirodė esanti šališka. TATENA inspektoriai – vieninteliai turėjo teisę patekti į kai kuriuos Irano branduolinius objektus (tai šios šalies politikai ir valdininkai spręsdavo, kur inspektorius įsileisti, o kur – ne). Nebūtinai žinoma, kur yra kiti, mažesni branduoliniai objektai, taip pat, kur yra išvežta apie 450 kg iki 60 proc. prisodrinto urano, kurį anksčiau matė TATENA inspektoriai.
Jeigu D. Trumpo teiginiai apie branduolinių objektų sunaikinimą (yra tuo abejojančių) yra grįsti pertekliniu optimizmu, tai reiškia, kad Izraelis 12 dienų karo metu savo tikslų nepasiekė (dabar JAV ir Izraelis tvirtina, esą neturėję tikslo nuversti dabartinį Irano režimą). Taigi geresniu atveju tik atidėjo laiką, kada Iranas branduolinį užtaisą pasigamins ateityje. Juo labiau po oro smūgių turės dar mažiau, nei ligi šiol, noro dėl to derėtis.
Vakariečių analitikų vertinimu, Irano valdžia per kelis dešimtmečius į savo branduolinę programą sukišo maždaug pusę trilijono JAV dolerių. Nesunkiai sukiš dar tiek pat arba daugiau (dėl infliacijos), nes niekas nedraudžia Iranui pasaulio rinkose parduoti savo naftą bei dujas. Šalį slegia ekonominės sankcijos, tačiau jos neprilygsta toms, kurios buvo uždėtos kaimyniniam Irakui praėjusio amžiaus pabaigoje, kai tai šaliai buvo leista rinkose parduoti tik tiek naftos, kad išgalėtų įsigyti maisto.
D. Trumpas sako tebesitikįs su Iranu sudaryti sandorį. Bet nors ir sako, dar nereiškia, kad taip yra. Reikalas tas, kad šalių pozicijos ne itin keičiasi. JAV nori, kad Iranas atsisakytų savo branduolinės programos. Iranas gi reikalauja atšaukti keturis dešimtmečius galiojančias sankcijas už pažadą vystyti tik taikią, civilių poreikiams skirtą atominę energetiką.

Rytas Staselis