Živilės Avižienytės tapybos darbų paroda „Emociniai peizažai“

Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje eksponuojama Živilės Avižienytės tapybos darbų paroda „Emociniai peizažai“.
Parodos autorė gimusi 1983 metais Prienų rajone, Jiezne. 2009 metais baigė tapybos magistrantūrą Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2007 metų iki 2024 metų Lietuvoje dalyvavo šešiose personalinėse ir keturiolikoje grupinių parodų.
Šiame darbų cikle „Emociniai peizažai“ (vieni abstraktūs, kiti ne), ne tiek „pasakoja“, kiek „išgyvena“ emocijas – jie kviečia žiūrovą į vidinį dialogą, o ne pateikia aiškų naratyvą. Šie paveikslai kuria istoriją ne žodžiais ar konkrečiais vaizdais, o jausmais, spalvų įtampa ir jų santykiais. Anot Živilės, spalva kūriniuose jai tampa svarbia išraiškos priemone, kuri padeda sukurti peizaže ar jo fragmente (tapybos proceso metu) esamą nuotaiką, galbūt mistišką, paslaptingą, o galbūt priešingai? Tiesiog čia spalvų vibracija ir jų santykis skatina ne tiek žiūrėti, kiek jausti. Šie paveikslai gali būti kaip meditacinė erdvė – kviečianti žiūrovą į tylų kontempliacijos momentą. Autorė išsikelia sau tikslą suvaldyti abstrakčios formos bei spalvos santykį. Pasirinktas tyrinėjimo objektas – peizažas. Lietuviškas peizažas yra turtingas savo spalvų įvairove, kurią dovanoja skirtingi metų laikai. „Remiantis pačiu peizažu man norisi eiti į abstrakčią formą, kai kada tik paliekant keletą numanomų peizažo fragmentų ir spalvą. Man abstrakti forma leidžia pabėgti nuo realios tikrovės ir taip tarsi realų daiktą, objektą, o šiuo atveju peizažą paslėpti po paslapties ir neatpažįstamumo šydu ir duoti vaizduotę mūsų mąsliam protui, – sako Živilė. – Stengiuosi naikinti peizažo atpažinimo ženklus, paliekant tik tam tikrus peizažo fragmentus, kurie mane sužavėjo, patraukė. Labiausiai mane traukia ankstyvo ryto ir vėlyvo vakaro peizažai, kartais skendintys rūke ar lietuje. Nedideliame drobės plote bandau sutalpinti tirpstančias ar rūke skendinčias peizažo dalis (fragmentus), taip pat neužmiršdama ir spalvos.“