Žvilgsnį nuo Ukrainos nukreipęs konfliktas

Iranas – vienintelė šalis pasaulyje, kuri savo užsienio politikos prioritetu yra deklaravusi Izraelio valstybės sunaikinimą. Irano religinė teokratija šio tikslo nuosekliai siekė 46 metus – nuo tų laikų, kai šalyje buvo nuverstas šachas ir laimėjo islamo revoliucija. Pirmojo šalies dvasinio lyderio – faktinio Irano vadovo – ajatolos Ruhollah Khomeinio (1900-1989) vadovaujamas režimas po revoliucijos labai greitai „susitvarkė“ su oponentais, užsitikrino diktatūros sąlygas ir be Izraelio sunaikinimo dar siekė islamo šiitų religijos eksporto į kaimynines šalis.
Legendinė Izraelio ministrė pirmininkė Golda Meir (1898-1978) yra sakiusi – „Tikėkite tais, kurie žada ateiti ir jus nužudyti“. Tad izraeliečių kariuomenė, kaip tvirtina šios šalies analitikai, karinei konfrontacijai ruošėsi mažiausiai paskutinį amžiaus ketvirtį.
Nebuvo labai paprasta – savo priešišką politiką prieš Izraelį Iranas siekė įgyvendinti ne tiesiogiai, o savo sąjungininkų Izraelio kaimynystėje – Libane, Palestinos autonomijoje, Irake, Jemene – rankomis. Izraelio politikos apžvalgininkai beveik vieningai sutaria, kad 2023-iųjų spalio 7 d., kai palestiniečių „Hamas“ teroristai iš Gazos ruožo puolė Izraelio kaimus bei miestus ir nužudė beveik 1500 žmonių, negalėjo vykti be Irano režimo palaiminimo. Mat, po izraeliečių kariuomenės invazijos į Gazos ruožą ginklais prabilo kita šiitų teroristų organizacija „Hesbollah“ iš Pietų Libano, taip pat Jemeno šiitų husių sukilėliai, kontroliuojantys apie du trečdalius tos šalies teritorijos.
Kelis dešimtmečius Irano mulos kūrė branduolinį ginklą. Tarptautinės branduolinės energijos agentūros (TATENA) ekspertų turimais ir viešai skelbtais duomenimis, iraniečiams buvo pavykę prisodrinti uraną savo sodrinimo gamyklose ligi 60 proc. Kad uranas tiktų branduoliniam užtaisui pagaminti, būtina jį prisodrinti ligi 90 proc. Siekiant uraną naudoti taikiais tikslais (pvz., kaip kurą branduolinės elektrinės), užtenka maždaug 3,67 proc. įsodrinimo.
Šį procesą Irano dvasininkai visaip stengėsi nuslėpti – neleido savo branduolinių objektų inspektuoti TATENA atstovams, branduolinės pramonės objektus slėpė giliai po žeme. Dabartinis dvasinis Irano lyderis Ali Khamenei buvo išleidęs religinį įsaką (fetvą), esą draudžiantį šalyje kurti branduolinius ginklus.
Vis dėlto šiais manevrais netikėjo tarptautinė bendruomenė, kuri iš pradžių sankcijomis privertė Iraną derėtis, tada pasiekė susitarimą (nors Iranas ratifikavo ne visus susitarimo dokumentus). 2015-aisiais iš susitarimo pasitraukė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, tad Irano režimas vėl ėmė slapukauti ir padidino urano sodrinimą iki 60 proc., nors šalies pareigūnai tebetvirtino, kad šalies branduolinė programa tebėra išskirtinai civilinė ir neturi karinių tikslų.
Tais teiginiais visiškai netikėjo Izraelis, ne ypač tikėjo ir JAV. Šiemet sugrįžęs į Baltuosius rūmus Vašingtone D. Trumpas Iranui paskelbė net kelis ultimatumus, grasindamas apokaliptinėmis pasekmėmis, jeigu tik Irano pareigūnai nesutiks derėtis dėl naujo „branduolinio susitarimo“. Nors JAV derybininkai buvo gana nuolaidūs, iraniečiai taip ir nesutiko derėtis dėl branduolinės programos nutraukimo ir atvirai priešiškos politikos prieš Izaelį atsisakymo. Todėl D. Trumpo administracija kolegoms iš Teherano davė 60 dienų pesigalvoti, kitaip darsyk prižadėjo apokalipsę.
Pirmas rimtas signalas apie tai, kad karštas ginčas gali pasibaigti karo konfliktu, tapo žinomas, kai JAV gynybos ministerija į Artimųjų Rytų regioną nukreipė keletą tūkstančių specialių raketų, skirtų naikinti bepiločius orlaivius, kurie anksčiau buvo skirti Ukrainai, ir yra jai labai reikalingi.
61 dieną po D. Trumpo ultimatumo Izraelio aviacija smogė taikiniams Irane. Žydų valstybės pasiuntinys Jungtinėse Tautose tądien aiškino, esą jo šalis kantriai laukė, kuo baigsis diplomatinės pastangos su Iranu susitarti. Paaiškėjus, kad susitarti nepavyksta, Izraelio kariuomenė pademonstravo, ko siekė išmokti ketvirtį amžiaus – vos pe kelias dienas bombomis buvo aptalžyti Irano branduolinės pramonės objektai, likviduota veik visa aukščiausia šalies karinės vadovybė, sunaikinta oro gynyba ir karo aviacijos likučiai (Irano karo aviacija praktiškai nebeatnaujinama nuo Islamo revoliucijos laikų – 1979-ųjų).
Dabar Iranas jau nori derybų, Izraelis – užbaigti pradėtą reikalą (sunaikinti visus Irano branduolinės pramonės objektus). Tik neaišku, ko norėtų D. Trumpo administracija.

Rytas Staselis