Ar vidurių užkietėjimas – rimta žarnyno liga?

Kieti viduriai – dažna problema, itin varginanti vyresniame amžiuje. Apie sutrikimo priežastis, gydymą bei profilaktiką pasakoja gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys, konsultuojantis Druskininkų ligoninėje.

Kada diagnozuojamas vidurių užkietėjimas?
Pasak gastroenterologo Andriaus Kederio, problema pasireiškia tada, kai tuštinimasis vyksta retai, sunkiai (nepilnumo jausmas), kartais skausmingai; pučia pilvą, vargina pilnumo pojūtis. Išmatos – kietos, sausos konsistencijos.
Jei nesituštinote kelias dienas, tai nereiškia, kad viduriai užkietėjo. Normalu tuštintis ir tris kartus per parą, ir kartą per tris paras. Tai lemia organizmo ypatumai, vartotas maistas, gyvenimo būdas, fizinė veikla.
„Tačiau vyresniame amžiuje, mažėjant žarnyno aktyvumui, raumenų jėgai, tuštinimasis sutrinka ir dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos,“ – pastebi gydytojas.

Problemos priežastys
Pasak pašnekovo, vidurių užkietėjimą provokuoja suvartojamas nepakankamas vandens kiekis, sėslus gyvenimas, streso epizodai. Problemą lemia mažas vaisių, daržovių, grūdinių kultūrų ir per gausus riebių sūrių, mėsos vartojimas.
Kas tada nutinka? Gaubtinėje žarnoje užkietėja viduriai, kaupiasi dujos, vargina skausmai, jaučiami spazmai skrandyje.
Viduriai gali užkietėti kelionių metu, pasikeitus klimatui ar įprastam maisto racionui.

Provokuoja ligos, vartojami vaistai
„Viduriai gali užkietėti sergant tam tikromis ligomis. Tuštinimosi procesas trinka esant žarnyno navikams, divertikulams, sergant dirgliosios žarnos sindromu, neurologinėmis ligomis (insultu, Parkinsono liga), cukriniu diabetu,“ – teigia gastroenterologas.
Pasak jo, šią problemą paskatina ir ilgai vartojami tam tikri vaistai. Pavyzdžiui, preparatai, mažinantys kraujospūdį, skrandžio rūgštingumą, skatinantys šlapimo išsiskyrimą; taip pat vaistai nuo epilepsijos, nervų sistemą veikiantys antidepresantai.

Koreguokite mitybą
Gydytojas pataria vartoti daugiau produktų, turinčių ląstelienos: šviežių žalumynų, sėklų, grūdų, džiovintų vaisių (ypač slyvų ir abrikosų), kas suaktyvina žarnyno peristaltiką. Svarbu gerti daugiau skysčių, sulčių, pasukų (iki 6–8 stiklinių), valgyti netirštas daržovių, mėsos sriubas, vištienos sultinius. Įpraskite kas rytą ant tuščio skrandžio išgerti stiklinę šilto vandens su šaukšteliu citrinos sulčių.
„Tokia mityba suminkština išmatų masę, stimuliuoja žarnyno funkciją, skatina tulžies skyrimąsi, normalizuoja medžiagų apykaitą, todėl lengvina išmatų pasišalinimą iš organizmo,“ – aiškina A. Kederys.

Ką daryti, jeigu minėtos priemonės nepadeda?
„Jeigu vidurių konsistencija ir vidurių užkietėjimo problema nesikeičia tinkamai koregavus mitybą, vartojant pakankamai skysčių (1,5–2 l per dieną), sprendžiant gretutinių ligų problemas, tuomet derėtų kreiptis specialisto konsultacijai, kuris paskirs žarnyno tyrimą – kolonoskopiją,“ – pataria pašnekovas.
Jo teigimu, kolonoskopijos metu lanksčiu endoskopu apžiūrima visa storoji žarna. Tyrimas gali būti atliekamas su intravenine anestezija, tuomet nejaučiama skausmo ar kitų nemalonių pojūčių. Tyrimo metu gali būti šalinami radiniai – polipai. Prieš kolonoskopiją būtinas tinkamas žarnyno paruošimas laikantis dietos ir suvartojant žarnyno valymui skiriamus preparatus.
Veronika Pečkienė

Verta įsidėmėti:
• Venkite perdirbto riebaus (sūrių rūkytų dešrų, kumpių), daug angliavandenių (pyragų, bandelių, ledų) turinčio maisto.
• Suvalgykite kasdien 4–5 mirkytas džiovintas slyvas.
• Naudingi migdolai, vynuogės, rauginti kopūstai, obuoliai su žievele; vyresniame amžiuje ypač tinka moliūgai, žirneliai.
• Profilaktiškai vartokite probiotikų, kurie skatina žarnyno gerųjų bakterijų vystymąsi ir detoksikuoja organizmą.
• Vidurius laisvina neskaldytos grūdų košės (ypač avižų ir grikių).
• Vartokite ląstelienos turinčias arbatas: raudonėlį, sukatžolę, gervuogę.