Putinas toliau talžo Ukrainą

Praėjus keliolikai dienų po ukrainiečių žvalgybos įvykdytos iš kojų verčiančios operacijos, kurios metu Rusijos europinėje ir azijinėje dalyse strateginės aviacijos aerodromuose buvo sunaikinta daugiau kaip dvi dešimtys bombonešių, Rusijos kariuomenė tęsia taikių Ukrainos miestų apšaudymą bepiločiais orlaiviais bei įvairaus tipo raketomis.
Spėliojama: ar tai ir yra tasai žadėtasis keršto atsakas, kurio išsijuosę reikalavo Kremliaus propagandininkai? Niekas negali atsakyti: rusų kariuomenė pataikė į gimdymo namus Odesoje, gyvenamuosius namus Charkive bei Kyjive. Viena raketa šalies sostinėje smogė visai šalia stačiatikiams šventos Sofijos Lavros, kita – į [II Pasaulinio] Karo muziejų, kurį kadaise atidarė Sovietų Sąjungos lyderis, komunistų partijos generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas.
Taiką pažadėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas Maskvai išrašė papildomas dvi savaites. Matysime, kas bus po jų.
2022 m. vasarį prasidėjusiame kare agresorius neturi jokių sentimentų, jokių skrupulų. Ukrainoje metodiškai kartojama II Čečėnijos karo patirtis, kada XX-XXI amžių sandūroje Rusijos kariuomenė sunkiai įsivaizduojamu žiaurumu stačiai šlavė šio Rusijos regiono miestus nuo žemės paviršiaus ir nukovė dešimtis tūkstančių civilių.
Šie du karai kol kas neturi analogijų. Čečėnijoje rusams pavyko palaužti nepriklausomybės judėjimą įvykus išdavystei – vienas įtakingų čečėnų klanų (teipų) atstovų – Ahmatas Kadyrovas (dabartinio regiono lyderio – Ramzano Kadyrovo tėvas) išdavė tautos nepriklausomybės reikalą ir persimetė į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pusę.
Ukrainoje rasti išdavikų Kremliui kol kas nepavyko: prorusiški „buvusieji“ – jau senokai pas savo šeimininkus Maskvoje bei kitur, kitų ukrainietiškų quislingų kol kas neatsiranda – galbūt karo sąlygomis net visiški kvailiai supranta, koks likimas jų laukia vos pakėlus galvą. Gali atrodyti it paradoksas, kaip sako įžymus Ukrainos žurnalistas Vitalijus Portnikovas, tačiau savo karu V. Putinas visiškai išnaikino tą šalies visuomenės segmentą, kuris anksčiau laikė save Rusijos simpatikais. Rusijos simpatikais, tačiau ukrainiečiais.
V.Putinui parodžius, kad jis siekia sunaikinti ukrainietišką tapatybę, tie, kažkada į Rusiją su simpatija žvelgę ukrainiečiai tarsi išgaravo. Nors, ko gero, ir kariaujančioje Ukrainoje galima išgirsti isterišką vieno svarbiausių rusų propagandininkų – Vladimiro Solovjovo – žviegimą apie tai, kad Rusijai dabar reikia ne paliaubų ar ugnies nutraukimo, o pergalės.
Tuo, kad V. Putinas kartu su savo parankiniais nebeturi jokio žmogiškumo, buvo galima įsitikinti šios savaitės pradžioje. TV kamerų lydimi šalies-agresorės pareigūnai į Briansko sritį Ukrainos pasienyje atgabeno sunkvežimius su priekabomis-šaldytuvais, į kuriuos buvo sukrauti greičiausiai žuvusiųjų ukrainiečių kūnai. Toji palyda prieš TV kameras ėmė dėstyti, esą ukrainiečiai nenorį saviškių palaikų priimti, nes nuo savo visuomenės siekią nuslėpti kariuomenės patiriamus nuostolius.
Šioje vietoje dera stabtelėti ir atlikti tam tikrą problemos dekonstrukciją.
1. Praėjusią savaitę derybų Stambule metu Rusijos delegacija pateikė siūlymą, esą „it geros valios ženklą“ grąžinti 6 tūkst. žuvusiųjų ukrainiečių karių palaikų.
2. Pajutę tam tikrą klastą ukrainiečių derybininkai prisiminė taip pat turį šaldytuvuose tūkstančius karo metu (ir net karo pradžioje) žuvusių rusų kariškių palaikų, todėl pateikė siūlymą palaikais apsikeisti.
3. Susitarimas šiuo klausimu buvo pasiektas (oficialiojoje rusų žiniasklaidoje man taip ir nepavyko aptikti informacijos apie tai, kad Ukrainos pusė įsipareigojo grąžinti adekvatų žuvusiųjų skaičių), kaip ir dėl apsikeitimo sunkiai sužeistais bei sergančiais, taip pat 18–25 m. amžiaus belaisviais.
4. Tai buvo vieninteliai klausimai, dėl kurių Stambule buvo susitarta.
5. Praėjusios savaitės antradienį Ukrainos pareigūnai pranešė per mainus atgavę 1212 žuvusių savo karių palaikų.
Rusija gi siekė ne tik vidinei savo auditorijai parodyti, esą Ukraina nesilaiko derybose sutartų humanitarinių problemų sprendimo. Pamiršdama, kad visus tokius susitarimus, ypač su tokia partnere, kokia yra Rusija, dera grįsti skaidriomis procedūromis, o ne tuo, kas rusiškai vadinama „“.

Rytas Staselis