Nebuvo lengva, bet verta: šeimos verslas pastatė išskirtinį viešbutį Vytauto parke

Birštonas – istorinis, bet nuolat atsinaujinantis kurortas, praėjusį penktadienį jame buvo atidarytas naujas infrastruktūros objektas – viešbutis „Lajos“, kuris, atsižvelgiant į šiandienos poreikius, orientuojasi į verslo turizmą. Viešbutyje įrengti gyvenamieji minimalistinio stiliaus kambariai, bendradarbystės erdvės, atokvėpio zonos su vaizdais į parką, restoranas ir pirmoji Lietuvoje judesio ir ramybės erdvė „Mind SPA“.

Viešbučio „Lajos“ įkurtuvių juostelę perkirpo merė N.Dirginčienė, UAB „Razeta“ direktorius R.Lučinskas ir jo žentas architektas D.Pauža.

Praėjusį penktadienį birštoniečiai ir kurorto svečiai buvo pakviesti į „Lajų“ viešbučio įkurtuves, turėjo progą pasižvalgyti po vidaus erdves. Prireikė penkerių metų, kad vietoje verslininkų įsigyto labai apleisto „Tulpės“ sanatorijos korpuso Vytauto parke iškiltų modernus viešbučio pastatas, ir metų, kad išryškėtų jo veiklos koncepcija. Todėl įkurtuvės davė pradžią naujam etapui, kuriame „Lajos“ tapo gyvu pastatu – su įvairesnėmis pasirinkimo galimybėmis ir individualiu dėmesiu klientams.
Tai, ką pristatymo metu išgirdome iš pastato savininkų, maloniai nustebino. Viešbutis istorinėje miesto dalyje kurtas itin atsakingai, su pagarba praeičiai, su atsargiu prisilietimu prie esamos aplinkos, su noru palikti Birštone prasmingą veiklos pėdsaką.

Verslininkai Robertas ir Danguolė Lučinskai.

Neatsitiktinai viešbučio pristatymas pradėtas nuo rakurso į kurorto istoriją. Anot Birštono muziejaus direktoriaus Simono Matulevičiaus, miesto dalis, kurioje atsirado „Lajos“, yra labai svarbi kurorto raidai. Kaip rodo seni žemėlapiai, 19 a. šioje vietoje dar nebuvo jokios infrastruktūros, užstatytų sklypų. Tik mokslinių tyrinėjimų metu atradus mineralinio vandens reikšmę žmonių sveikatai, kilo privačių iniciatyvų, prašant valdžios leidimo kurti kurortą, naudoti gamtos išteklius, pardavinėti vandenį.
1924 m. kurortas, jo žemės iš bažnyčios nuosavybės perleistos Raudonojo Kryžiaus Organizacijai, kuri pradėjo investuoti į miestą. Tarpukariu senojoje miesto dalyje jau buvo sukurta visa zona poilsiautojų aptarnavimui – su gydyklomis, vilomis, teniso kortais, kėgline, orkestrine, Vytauto parko alėjomis, sodeliais, daržais ir gėlių klombomis.
Teritorijoje, kurioje iškilo „Lajos“, veikė atskiros vilos, tarp jų – ir „Tulpės“ sanatorijos gydyklų komplekso „Gulbės“ vila, pastatai buvo nugriauti 7–8 dešimtmetyje. Jų vietoje iškilo nauji sanatorijos korpusai, kurie šalies nepriklausomybės metais ištuštėjo, buvo apleisti ir nyko.
Galbūt ir šiandien apkerpėjęs ir aptrupėjęs sanatorijos pastatas būtų gadinęs Vytauto parko vaizdą, jei ne dėsningi atsitiktinumai, atvedę UAB „Razeta“ direktorių Robertą Lučinską ir jo šeimą į Birštoną. 2019 m. šį vaiduoklį, darkiusį parką, pastebėjo jo žentas architektas Deivydas Pauža, kuris girdint uošviui pasvajojo apie tai, kad šioje vietoje galėtų stovėti gražus viešbutis. Po metų verslininkas įsigijo pastatą, pristatė pirkinį šeimai ir paklausė žento, ar jis ryžtųsi statinį projektuoti. „Kadangi abu mėgstame iššūkius, pritariau, tačiau tuo metu nežinojome, kas mūsų laukia, koks tai sudėtingas ir komplikuotas pastatas,“ – susirinkusiems svečiams atvirai pasakojo Deivydas Pauža. Su

Viešbutis „Lajos“ iškilo toje Vytauto parko dalyje, kurioje seniau stovėjo vila „Gulbė“.

jais buvo pasidalinta vaizdo istorija, pasakojančia apie tai, kaip žingsnis po žingsnio apleistas pastatas virto nuostabia gulbe. Kosmetinio remonto pastatui tikrai nepakako. Vizijų realizavimą labai apsunkino tikrovė: prasiskverbus per sienas paaiškėjo, kad vidinė pastato dalis pastatyta iš medinių konstrukcijų, kurios buvo visiškai sutręšusios, todėl didžiąją dalį pastato teko nugriauti. Architektui šis pastatas tapo tarsi antru vaiku, kuriam reikėjo skirti daug dėmesio ir laiko, ieškant sprendinių, kaip suvaldyti peraukštėjimą, suskaidyti pastatą į atskirus tūrius, pritaikyti prie vyraujančios kurorto architektūros. Ir įdėtos pastangos pateisino lūkesčius: pastatas nekonkuruoja su aplinka, o darniai įkomponuoja į parką, pušyną, pro vertikalius sienos paviršius besiskverbianti šviesa mirguliuoja ir kuria šešėlių žaismą, kuris yra būdingas medžių lajoms. Pirmasis pastato aukštas yra stiklinis, atviras iš visų pusių, be ribų tarp vidaus ir išorės, todėl vaikštant matosi ir medžiai, ir geltonoji biuvetė.
Pradžioje verslininkų šeima norėjo pastatyti statinį ir jį išnuomoti viešbučių operatoriui, bet, susigyvenusi su projektu, nusprendė objektą išvystyti šeimos pastangomis, nors nė vienas iki tol neturėjo tokios patirties. Daug kas gąsdino, neramino, todėl daug analizavo, tyrė rinką, konsultavosi su specialistais.
„Pastebėjome, kad darbo dienomis kurorte lankosi mažiau žmonių, todėl nusprendėme pritraukti naują turizmo segmentą – darbą ir atostogas derinančius, skaitmeninėje srityje, nuotoliniu būdu dirbančius žmones, kad jie atrastų balansą tarp darbo užduočių ir poilsio. Laikantis šios idėjos, buvo įrengtas pastato vidus, jame sukurta įvairių funkcinių erdvių – skirtų ir darbui, ir poilsiui, ir pramogoms, ir atokvėpio valandėlėms,“ – visos šeimos vardu kalbėjo Deivydas, pabrėždamas, kad šis objektas – nekomercinis, labiau idėjinis, šeimos dovana kurortui.
Projekto vystytojas Robertas Lučinskas sakė norėjęs savo šeimos pavyzdžiu parodyti, kad galima gyventi, dirbti, kurti ir Lietuvoje, o ne už jūrų marių. Už supratimą ir palaikymą jis dėkojo žmonai Danguolei, su kuria jau 40 metų drauge įveikia visus gyvenimo iššūkius. Anot ponios Danguolės, pastatyti objektą – tik pusė darbo, todėl ji linkėjo, kad ši verslo avantiūra baigtųsi sėkmingai, kad pastatas trauktų žmones savo dvasia, nuotaika ir padėtų jiems gerai praleisti laiką, pailsėti Birštone. Lučinskai patikino, kad dėl to visa šeima dirbs drauge, dėkojo Birštono savivaldybei ir administracijai už tai, kad patikėjo ir padėjo vystant projektą.
Viešbutyje įrengti 32 kambariai, juose vienu metu galės ilsėtis 90 žmonių. Restoranas pasirūpins pusryčiais, pietumis, vakarienėmis. Norinčiuosius pakeisti darbo aplinką kviečia Coworking Redakcija Taškas erdvė, kurioje visiškai įrengtos bendradarbystės ir ofiso patalpos su virtuvėlėmis. Poilsiui ir atsipalaidavimui skirta Mind SPA erdvė, pritaikyta jogai, pilates mankštai, gongų terapijai, meditacijai ir kitoms praktikoms. Pastate yra ir trys daugiafunkcės renginių salės su inovatyviais technologiniais sprendimais, vaizdo, garso, šviesų aparatūra, jose galės vykti aukšto lygio konferencijos, peržiūros, pristatymai, įmonių vakarėliai, kitos šventės. Panašu, kad jų įveiklinimas taps kito Lučinskų žento Manto, kuris yra profesionalus renginių vedėjas, rūpesčiu.
Kartu su R. ir D. Lučinskais įkurtuvių juostelę perkirpusi Birštono merė Nijolė Dirginčienė padėkojo šeimai už tai, kad ryžosi buvusį miesto skaudulį paversti išskirtiniu objektu ir palinkėjo lojalių klientų, kurie nuolat sugrįžtų į „Lajas“. Pastatą pašventino, Dievo palaimos verslininkams palinkėjo klebonas monsinjoras Rimvydas Jurkevičius. Su įkurtuvėmis viešbučio savininkus pasveikino daugybė svečių: LR Seimo narė Jūratė Zailskienė, kurorto sanatorijų, įstaigų, įmonių vadovai, svečiai iš kitų miestų, reikšdami ir pagarbą už įdėtas pastangas, ir džiaugdamiesi, kad mieste atsiranda vis daugiau įstaigų, skirtų žmonėms, jų poilsiui, širdies atgaivai. Lietuvos ir viešbučių ir restoranų asociacijos atstovė viešbučio „Lajos“ savininkams įteikė narystės šioje asociacijoje pažymėjimą.
Dalė Lazauskienė