Lietuvos žemdirbių atstovai vasaros darbymetį perkėlė į Europos Parlamentą

Nepaisant darbymečio laukuose, Lietuvos žemės ūkio tarybos narių delegacija praėjusią savaitę lankėsi Briuselyje, Europos Parlamente, kur susitiko su EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininke Veronika Vreniocova, už ekonomiką ir našumą atsakingu eurokomisaru Valdžiu Dombrovskiu iš Latvijos, Lietuvoje rinktais europarlamentarais, jiems išsakė rūpimas problemas ir pasidalino įžvalgomis apie žemės ūkio reikšmę ir ateitį. Vizitas ir pozicija derinti kartu su Latvijos bei Estijos žemės ūkio atstovais, viliantis, kad bendras Baltijos šalių žemdirbių balsas taps girdimesnis ir svaresnis.
Apibendrindamas susitikimus, LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis sakė, kad dienotvarkė buvo įtempta, o pokalbiai produktyvūs. Svarbu tai, kad žemdirbių atstovai buvo išklausyti ir suprasti, o Europos Sąjungos žemės ūkio politiką formuojantys politikai gilinasi ne tik į aplinkosauginius, bet ir į ekonominius klausimus. Anot jo, politikai atsižvelgė į šiandienos geopolitinius poreikius aprūpinimą maistu paversti strateginiu ES politikos tikslu, padaryti maisto produktus įperkamus, o ūkininkams pasiūlyti palankesnes sąlygas dirbti be kontribucinių reikalavimų ir apribojimų.
J.Vilionio teigimu, Lietuvos ūkininkai gauna mažiausias tiesiogines išmokas už hektarą visoje Europos Sąjungoje, nors jų gamybos sąnaudos yra didesnės nei daugelio kitų šalių. Lietuvos atstovai išsakė poziciją, kad šis disbalansas yra netoleruotinas. Mūsų ūkininkai konkuruoja toje pačioje rinkoje, laikosi tų pačių taisyklių ir tų pačių standartų, tačiau jiems vis dar neskiriama vienoda parama. Žemdirbių organizacijų atstovai taip pat nesutinka su Europos Komisijos siūlymu apjungti paramos krepšelius į vieną bendrą valstybei narei skiriamą biudžetą. Bendrame Baltijos valstybių žemdirbių delegacijų pareiškime teigiama, kad pasiūlymas sutelkti ES finansavimą į vieną fondą gali suteikti biudžetinio lankstumo, tačiau kyla pavojus, kad BŽŪP ištirps platesnėje sistemoje, kurioje bus mažiau dėmesio, mažiau garantijų ir nebus bendros vizijos. Dviejų ramsčių BŽŪP pakeitus vienu nacionaliniu programavimo modeliu, būtų suskaidyta bendroji rinka, vėluotų svarbios investicijos ir atsirastų didelių skirtumų tarp valstybių narių, nors kai kurių iš jų padėtis ir taip yra silpnesnė dėl istorinės nelygybės.
Pasiūlyta supaprastinti bendrąją žemės ūkio politiką, sušvelninti reikalavimus, o jų įgyvendinimą labiau grįsti tarpusavio pasitikėjimu, mažinant kontrolę ir patikras. Pasak J.Vilionio, ūkininkų savo amato nereikia mokyti, jie tausoja žemę ir dirba su atsakomybe prieš gamtą ir vartotojus, suprasdami ir žaliojo kurso politiką, todėl jiems reikia suteikti daugiau savarankiškumo.
Briuselyje buvo aptartos ir kitos konkrečios problemos, diskutuota dėl aktyvaus ūkininko statuso, cheminių augalų apsaugos produktų registracijos ir panaudojimo žemės ūkyje, dėl žemės ūkio fondo, ūkininkų veiklos reglamentavimo supaprastinimo, pateikti siūlymai kitam BŽŪP supaprastinimo paketui. Lietuvos atstovai vylėsi, kad europarlamentarai įsiklausys į išsakytą problematiką, nes nuo jų sprendimų priklausys, koks bus ateities žemės ūkis, kaip veiks maisto teikimo grandinės.
J.Vilionio įsitikinimu, Lietuvos žemdirbiams atstovaujančios organizacijos privalo dirbti dar aktyviau, siekiant supratimo ir vieningos pozicijos su kitų Baltijos šalių atstovais – Latvijos žemės ūkio organizacijų bendradarbiavimo taryba, Latvijos ūkininkų parlamentu, Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmais, Estijos ūkininkų federacija, bendradarbiaujant su EP dirbančiais politikais.
Dalė Lazauskienė