Piligriminė birštoniečių kelionė į Suvalkijos katedras

Gegužės 26 diena birštoniečiams buvo ypatingos malonės diena. Piligriminėn kelionėn pakvietęs Birštono parapijos klebonas Rimvydas prašė visų dalyvių, kurių buvo 46, melsti pasauliui taikos ir artimo meilės vienas kitam bei priminė popiežiaus Leono XIV išsakytą raginimą: „Gyvenkime savo tikėjimu, ypač šiais Jubiliejaus metais, ieškodami vilties ir stengdamiesi patys būti liudijimu, teikiančiu viltį pasauliui, kuris taip daug kenčia: tiek daug skausmo dėl karų, smurto, skurdo! Tačiau Viešpats prašo, kad mes, krikščionys, visada būtume gyvu liudijimu. Gyvenkime savo tikėjimu, širdyje jauskime, kad Jėzus Kristus yra šalia ir žinokime, kad jis mus visada lydi mūsų kelionėje.“
Daugeliui pirmą kartą teko įžengti į Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo katedrą, kuri dar kvepianti dažais. Parapijos vikaras kun. Deividas Baumila papasakojo dramatišką katedros istoriją. 1870–1881 m. Vilkaviškyje buvo pastatyta mūrinė neoromaniško stiliaus bažnyčia, tačiau II Pasaulinio karo metu buvo apgriauti bokštai ir sienos, pramušti skliautai. Sovietinė valdžia katedros remontuoti neleido ir pabaigė ją griauti. Pamatai buvo užpilti žemėmis ir apaugo krūmais. Katedros vietoje buvo įrengtas skveras. Vilkaviškio vyskupijai atgavus pilną savarankiškumą, nuspręsta statyti naują katedrą ant senosios pamatų. Parapijos klebonas prelatas Vytautas Gustaitis 1991 m. pradėjo katedros statybą ir 1998 m. liepos 11 d. naująją Vilkaviškio katedrą konsekravo vysk. Juozas Žemaitis MIC. Jubiliejiniams metams buvo skirtas katedros vidaus perdažymas, vitražų restauracija, naujų langų pakeitimas. Pasimeldę Švč. M. Marijos litaniją, tęsėme savo kelionę.
Mūsų laukė Šv. Mišios Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje, vienoje svarbiausių Vilkaviškio vyskupijos bažnyčių. Ji garsi dėl atvykstančiųjų pasimelsti prie palaidoto Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio palaikų. Pirmoji Marijampolės bažnyčia buvo medinė koplyčia, pastatyta apie 1717 m. Prienų seniūno Morkaus Antano Butlerio iniciatyva. 1758 m. Prienų seniūnė grafienė Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė, rūpindamasi savo pavaldinių sielovada, pasikvietė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kunigų marijonų vienuoliją. 1809 m. sudegus medinei bažnyčiai, 1824 m. nauja mūrinė bažnyčia marijonų rūpesčiu buvo pastatyta ir pašventinta šios vienuolijos globėjo Šv. arkangelo Mykolo vardu. Po Antrojo pasaulinio karo sovietams sugriovus Vilkaviškio katedrą, Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia tapo prokatedra. Atsižvelgiant į šios bažnyčios istorinę svarbą, 1987 m. bažnyčioje, Švč. Jėzaus Širdies koplyčioje, įrengtas Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio altorius, 1992 m. jai suteiktas mažosios bazilikos titulas.
Šalia Palaimintojo karsto Birštono klebonas mons. Rimvydas Jurkevičius aukojo šv. Mišias ir palaimintojo J. Matulaičio meldėme pasauliui taikos, kalbėjome maldas ir asmeninėmis intencijomis. Susipažinti su Palaimintojo Jurgio Matulaičio veikla, kuri buvo plati, telkianti ir atnaujinanti Bažnyčią Lietuvoje, nuvykome į pal. J. Matulaičio muziejų. Palaimintasis anksti įsitraukė į krikščioniškąją socialinę veiklą, skleidė Bažnyčios socialinį mokymą, padėdavo vargšams, nepaisydamas tautybės ir religijos skirtumų ir, svarbiausia, rengė Lietuvos ir Vatikano konkordato sutarties projektą, Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo dokumentus. Jurgis Matulaitis atnaujino įstatus ir padėjo atsikurti ne tik marijonų vienuolijai, bet ir įsteigė dvi moterų vienuolijas – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų ir Jėzaus Eucharistijoje tarnaičių seserų. Po ekskursijos visi buvome apdovanoti Palaimintojo Jurgio rašytinio palikimo mintimi.
Pasisėmę maldoje jėgų, nuskubėjome pas mūsų laukiančius karitiečius. Carito organizacija Marijampolėje vienija apie 30 savanorių, kurie atliepia skurdą, nepriteklių, vienišumą, nereikalingumą patiriančiųjų poreikius. Taip pat dalina maisto davinius iš Maisto banko, gamina žvakeles ir jas platina. Pasivaišinę arbata, grįždami dalijomės mintimis apie artimo meilę, atlaidumą, paramą silpniems, kaip turime kasdien ryžtis eiti „drąsiai ir narsiai prie tikslo keliu, kurį Dievas mums rodo, kur Šv. Dvasia mus veda“ (Pal. J. Matulaitis).
Dėkojame piligriminės kelionės organizatoriams: Birštono parapijos „Caritas“ vadovui mons. Rimvydui Jurkevičiui, reikalų vedėjai Vilmai Burbienei, vairuotojui Tomui Abraičiui. Kviečiame registruotis būsimai piligriminei kelionei birželio 16 d. Vyksime į Panevėžio, Šiaulių katedras, Krekenavos ir Šeduvos bažnyčias.
Roma Zajančkauskienė

Rubrikoje Bendruomenės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *