Verslas kuklus, bet nauda didelė

Justinas ADOMAITIS

Balbieriškio seniūnija patraukli savo vaizdingomis apylinkėmis, šaltiniuotais upeliais ir dar neatrastais skambančios tylos vienkiemiais. Tikrą verslo salą netoli savo uošvijos sukūrė buvę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMU VA) prof. dr. Almantas Šimkus, jo žmona – tos pačios aukštosios mokyklos doc. dr. Aldona Šimkienė ir medicinos studijas baigusi dukra Ilona Preikšienė. Keletą dešimtmečių tyrinėjęs melsvadumblių Spirulina platensis kultūrą, mokslininkas su užsienio ir savo aukštosios mokyklos kolegomis kūręs pašarų galvijams ir lesalų paukščiams priedus nūnai gamina unikalios sudėties produktus, skirtus žmonėms. Ramioje Balbieriškio seniūnijos vietovėje įsikūrė mažoji bendrija „Spirulina“. Joje nuo balandžio iki lapkričio auginami ir perdirbami melsvadumbliai. Mokslininkai, medikai melsvadumblį vadina imunostimuliatoriumi. „Savo šeimoje senokai išbandėme spirulinos produktus, juos kasdien vartojame ir galime garantuoti jų teigiamą poveikį sveikatai“, – įsitikinęs prof. A. Šimkus. Į rinką tiekiami ūkyje pagaminti patentuoto prekės ženklo „Lietuviška spirulina“ produktai.

Svarbu, ką dedame į burną

Prof. Almantas Šimkus ir MB „Spirulina“ vadovė Ilona Preikšienė ruošiasi darbui.

Žmogus klaidingai mano, jog svarbiausia jo kūno vieta – smegenys. Pasaulio mokslininkai turi nuvilti – tai pilvas. Virškinamasis traktas, sulaukęs maisto duoklės, įgalioja atitinkamai veikti ir širdį, ir kitus organus. Ne veltui išmintingos moterys sako: kelias į vyro širdį eina per skrandį. Nutolę nuo savo gyvenamojoje aplinkoje auginamo ir gaminamo maisto, krūpčiojame per magnetines audras ar sulaukę žemo atmosferos slėgio. Akivaizdu, jog privalome gelbėti savo organizmą, pirmiausiai dėmesį nukreipę į tai, ką dedame į burną.
Prieš milijonus metų gyvybė Žemėje prasidėjo nuo dumblių. Šiandien artėjame prie situacijos, kai tenka prisiminti dumblius. Maisto produktų pasiūla pralenkia mūsų fantaziją, nors žaliavos gamintojų šalyje sparčiai mažėja. Plinta svetimų kraštų virtuvės, „greitas“ ir ilgai negendantis maistas. Regimai keičiasi lietuvių kūno linijos, prastėja ne tik senjorų, bet ir vaikų, jaunimo sveikata. Žemdirbiams (maisto žaliavos tiekėjams) į talką ateinantys mokslininkai siūlo imtis inovatyvių verslų – gaminti funkcinį maistą, panaudojant dumblius, o konkrečiai – melsvadumblius Spirulina platensis, kurie kai kuriose šalyse auginami atviruose baseinuose, apdorota jų kultūra vartojama kaip mineralų ir vitaminų šaltinis, maisto papildas žmonėms, bitėms, pašarų priedas galvijams ir paukščiams.

Inovatyvus verslas

„Lietuvoje turime privilegiją gyventi ir dirbti ganėtinai švarioje aplinkoje. Nedideliame šeimos ūkyje augindami melsvadumblį Spirulina platensis ne tik sukuriame vertingų produktų, bet ir mažiname anglies dvideginio kiekį, reikalingą melsvadumblio auginimo procese, o po produkto gamybos proceso likusį vandenį pateikiame kaip trąšą augalininkystės ūkiams, – kalba prof. dr. A. Šimkus, – tradicinės žemės ūkio kryptys patiria globalaus verslo įtaką, turi įsiklausyti į diktuojamas rinkų tendencijas. Valstybės prioritetas – vietinės kilmės maisto produktai ir trumpoji maisto grandinė nuo lauko iki stalo. Su šeima sukūrėme nedidelį, bet Lietuvoje retą verslą – auginame melsvadumblius (bioreaktoriuje per keletą savaičių jie ūgteli nuo 50 iki 200 mikronų), juos apdorojame ir siūlome žmogaus imuninei sistemai stiprinti skirtų vietinės kilmės maisto papildų“.
Mokslininko turimais duomenimis, kilograme spirulinos yra 70 mg baltymų, 20 mg angliavandenių, 5 mg riebalų, 8 mg mineralinių medžiagų, 2 mg ląstelienos. Spirulinoje yra kalcio, fosforo, geležies, natrio, chloro, magnio, cinko, kalio, vario, jodo, seleno, B grupės vitaminų, beta karotino, vitamino E ir kt. Dešimtyje gramų Spirulinos yra tik 36 kalorijos ir praktiškai nėra cholesterolio. Viename šaukšte (10 g) spirulinos yra tik 1,3 mg cholesterolio ir 36 kalorijos. Pavyzdžiui, kiaušinyje yra apie 300 mg cholesterolio ir 80 kalorijų, o baltymų tiek pat, kiek šaukštelyje spirulinos. Išsivysčiusiose šalyse žmonės paprastai suvartoja daugiau nei reikia baltymų, riebalų, kalorijų ir cholesterolio. Todėl rekomenduojama vartoti mažiau pieno ir mėsos baltymų. Kai kuriems žmonėms reikia daugiau baltymų, bet visai nereikia kalorijų. Todėl baltymų šaltinis turi būti nekaloringas, kad būtų išvengta nereikalingo svorio padidėjimo. Tokiais atvejais spirulina yra labai tinkama.

Mokslininkui padėjo bitės

Tokiose voniose augantys melsvadumbliai pradžioje būna žali.

Dirbdami mokslinį ir pedagoginį darbą LSMU VA, prof. A. Šimkus ir doc. A. Šimkienė publikavo straipsnius užsienio leidiniuose, tarptautinėse konferencijose susipažino su graikų, ispanų, bulgarų kolegomis, rengė bendrus projektus. Taip apie 2002 m. susidomėjo melsvadumblio Spirulina platensis kultūra, jos panaudojimu kaip papildu gyvuliams, paukščiams, bitėms maitinti, vėliau viskas išsirutuliojo į naujas galimybes. Laisvalaikiu Balbieriškio seniūnijoje prižiūrėdamas keliolika bičių šeimų, prof. A. Šimkus sukūrė ir užpatentavo žmogui skirtą maisto papildą – medumi užkonservuotą melsvadumblį Spirulina platensis. Siekdamas įvertinti kitose šalyse dėl poveikio žmogaus sveikatai palankiai vertinamą melsvadumblį, mokslininkas kontroliuojamame bityne paženklino bites, kurioms į maistą pridėjo melsvadumblio. Pasak prof. A. Šimkaus, per medunešį bitė gyvena 4 savaites, nes nuo intensyvaus skraidymo susidėvi sparneliai. Gavusios maisto papildo (Spirulina platensis) bitės gyveno iki 10 savaičių. Kai kuriuose pieno ūkiuose galvijams buvo duota melsvadumblių, įmaišant jų į pašarą. Pagerėjo karvių sveikata, išaugo produktyvumas.

Atrado nišą verslui

Ekonominės krizės, vėliau kovidas, aukštųjų mokyklų jungimas pakeitė akademinės bendruomenės situaciją, visuomenės požiūrį į gyvulininkystės mokslą, studijų galimybes. Prof. A. Šimkui, kaip ir jo žmonai doc. dr. A. Šimkienei, greta mokslinės ir pedagoginės veiklos teko imtis privataus verslo. Nei bankai, nei valstybės institucijos paramos auginti melsvadumblius ir iš jų gaminti pašarų bei maisto priedus nežadėjo. Valdininkams projekte minimas unikalusis melsvadumblis asocijavosi su paprastu balos dumblu. Tuomet nuosavomis lėšomis iš giminaičių nuomojamoje žemėje atsirado verslo salelė, kur saugioje, sterilioje ir šviesioje patalpoje auginamas, perdirbamas ir fasuojamas Spirulina platensis.
„Spirulina dumblis – tikras chameleonas, – pasakoja prof. A. Šimkus, – jis gali būti raudonas (dėl aksasantino), žalias (dėl chlorofilo), mėlynas (dėl fikocianino) ir geltonai oranžinis (dėl betakaroteno). Pastaroji medžiaga skatina žmogaus organizmo ląstelių regeneraciją, turi priešvėžinių savybių“.
„Spiruliną kai kurie sveikatos specialistai skiria prie antibiotikams alternatyvių produktų, kaip probiotikai ar prebiotikai, – kalba prof. A. Šimkus, – iš tikrųjų mūsų virškinamajame trakte spirulina skatina žarnyno naudingosios mikrofloros mitybą, augimą ir įsitvirtinimą. Spirulinoje yra fosforo, kuris slopina patogeninės mikrofloros mitybą, bet gerybinei jokios įtakos nedaro. Spirulina, natūraliu būdu slopindama patogeninės mikrofloros mitybą, kovoja prieš patogeninę mikroflorą. Galima teigti, jog tai kaip alternatyva antibiotikams“.
Pasak prof. A. Šimkaus, gyvulininkystės mokslo atstovai pastaruoju metu kuria simbiotikus (probiotikų ir prebiotikų derinys). Tai bus pašarų priedas gyvuliams, bet ateityje ketinama sukurti ir žmonių maistui pritaikytus simbiotikus.
Mokslininkas pasakoja, jog per porą metų su kolegomis buvo parengęs projektą, kaip katilinių išmetamą anglies dvideginį (CO2) paversti į CO3, panaudoti melsvadumblio Spirulina platensis fotosintezei ir gauti baltymą. Kilogramui melsvadumblio užauginti reikia apie 10 kg anglies dvideginio. Projekto aprašas buvo pateiktas verslą kuruojančiai ministerijai, prezidentūrai, iš ten atėjo tik palinkėjimai sėkmės. Projekto idėją išsivežė vokiečių verslininkai.
Lietuvos mokslininkų bendruomenėje gyvi pasakojimai, kaip Spirulina platensis produktai sovietmečiu buvo naudojami kosmonautų, sportininkų, aukštų partinių veikėjų maistui.
„Auginant Spirulina platensis reikia daug rankų darbo ir beribės atsakomybės, – sako prof. A. Šimkus, – dėl to galiu drąsiai teigti, jog šiandien vieninteliai šalyje patys auginame melsvadumblius, juos apdorojame ir pateikiame vartotojui. Esame vertinami parodose, verslo forumuose“.
„Mūsų pagamintų produktų galima rasti žemės ūkio parodose, mugėse, kai kuriose vaistinėse, užsisakyti internetu, – sako MB „Spirulina“ vadovė Ilona Preikšienė, – vartotojams turime parengę skrajučių, o tradiciškai rekomenduojame prieš vartojant pasitarti su gydytoju ar vaistininku“.

Vitaminai spirulinoje

Džiovinti melsvadumbliai.

Pasak I. Preikšienės, šalies ir užsienio mokslininkų pripažinta, jog spirulinoje gausu betakaroteno – dešimt kartų daugiau nei morkose. Dešimtyje gramų yra 14 mg betakaroteno, t. y. 4,5 karto vitamino A daugiau nei paros norma. Vitaminas A svarbus palaikant gleivines ir regėjimui reikalingus pigmentus. Betakarotenas turi gydomąjį poveikį, mažina cholesterolio kiekį kraujo serume ir vėžio riziką. Kai kurie mokslininkai betakaroteną vadina ilgaamžiškumo vitaminu, nes vitaminas A aktyviai prisideda prie senėjimą stabdančių procesų. Jeigu organizme trūksta šio vitamino, didėja galimybė susirgti širdies kraujagyslių ligomis, gali sutrikti regėjimas ir imuninės sistemos veikla.
Spirulina yra labai turtinga B12 grupės vitamino: jo yra daugiau nei jautienos kepenyse, kiaušiniuose, jūržolėse ir tam tikro tipo mielėse. Vitaminas B12 yra būtinas raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui, reguliuoja maisto energijos kaupimą raumenų audiniuose ir kraujodarą, aktyvina folio rūgštį, mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje.
Spirulinoje yra dideli kiekiai tiamino (vitaminas B1), reikalingo nervinių audinių funkcionavimui, riboflavino (vitaminas B2), kad būtų pasisavinama energija iš angliavandenių ir baltymų, niacino (vitaminas B3) – sveikų audinių ląstelėms palaikyti. Spirulina yra turtingesnis paminėtų vitaminų šaltinis nei įprasti nesmulkinti grūdai, vaisiai ir daržovės bei kai kurios sėklos.

Mineralinės medžiagos spirulinoje

„Produkto vartotojams esame parengę mokslo patvirtintų duomenų atmintinę, – pasakoja I. Preikšienė, – joje teigiama, jog Spirulina – geriausias natūralus geležies papildas“.
MB „Spirulina“ vadovės teigimu, geležies labiausiai trūksta moterims, vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Moterys, besilaikančios svorio metimo dietos, paprastai su racionu negauna pakankamai geležies ir suserga anemija. Geležis yra būtina raudoniesiems kraujo kūneliams ir sveikai imuninei sistemai. Spirulinoje esančią geležį žmogaus organizmas lengvai pasisavina. Teoriškai teigiama, kad jo mėlynasis pigmentas fikocianinas virškinimo metu sudaro tirpius kompleksus su geležimi ir kitais mineralais, todėl geležis tampa labiau biologiškai prieinama. Spirulinos sausoje biomasėje daugiau kalcio nei piene. Kalcis yra svarbus kaulams ir nerviniam perdavimui į raumenis. Trūkumai sukelia vyresnio amžiaus žmonėms osteoporozę. Spirulinoje esantis magnis yra lengvai žmogaus organizmo įsisavinamas ir reguliuoja kraujospūdį. Spirulinoje yra organizmo pasisavinamo mangano, chromo, seleno, vario, cinko ir kitų mikroelementų.
„Ypač svarbūs žmogaus sveikatai spirulinoje esantys pigmentai, – kalba I. Preikšienė, – jie padeda sintetinti fermentus, reikalingus organizmo medžiagų apykaitai reguliuoti, stiprina imuninę sistemą. Spirulinos tamsią spalvą lemia pigmentai, kurie surenka įvairaus ilgio saulės spindulius“.
„Jau minėjau, jog fikocianinas – svarbiausias spirulinos pigmentas, – sako prof. A. Šimkus, – šis baltymų (fikobilinų) kompleksas sudaro apie 10–15 proc., o kartais ir daugiau bendros dumblio masės. Manoma, kad fikocianinas išsivystė milijardą metų anksčiau nei chlorofilas. Moksliniai tyrimai rodo, kad fikocianinas stimuliuoja imuninę sistemą, aktyvina gyvybinius procesus organizme“.
Autoriaus nuotraukos