Gižuose – liepų kaime

Vilkaviškio rajono, Gižų kaimas kviečia į edukacinę kelionę „Gižai – liepų kaimas“. Įdomu išgirsti, kokias istorijas mena šimtmečius skaičiuojanti Gižų liepa, sužinoti, kokias paslaptis saugo Prapuolenių dvaro svirno šikšnosparnis, paskanauti liepžiedžių arbatos, medaus, išsikepti kvapnių skanėstų – liepos lapelius primenančių sausainių.
Liepa – Gižų seniūnijos simbolis, besipuikuojantis Gižų seniūnijos herbe. Vaikščiojant puikiomis liepų alėjomis išgirsime Gižų kaimo istoriją, čis gyvavusį dvarą, apie liepą, menančią nelaimingą tragišką merginos meilę. Liepos šakos apsivijusios ir gyvenvietės centre 400 metų Gižų kaimo sukakčiai pastatytą paminklinį akmenį. Išgirsti, pamatyti, sužinoti į kelionę susiruošė Birštono vaikų lopšelio-darželio „Vyturėlis“, „Skruzdėliukų“ grupės vaikučiai kartu su tėveliais. Kelionė neprailgo, nes važiavome su autobusu, ant jo parašytas ir mūsų miesto vardas. Atvykus į Gižus mus pasitiko ekskursijų vadovė – gidė Onutė Maksvytienė. Gidė Onutė pakvietė visus pasivaikščioti po parką. Jame vaikų laukė staigmena, jie pamatė senų laikų mokyklinį suolą, o jame – besnaudžiantį parko valdovą šikšnosparnį. Susipažinęs su vaikais ir išgirdęs, iš kur atvyko mažieji turistai, pakvietė pasižvalgyti po parką.
Ir ką mes ten pamatėme, sužinojome: Gižuose buvo dvaras, gražus tvenkinys, kuriame plaukiojo baltos ir juodos gulbės, svirnas, veikė kunigų seminarija. Darbštūs gižiečiai atgaivino tai, kas buvo pamiršta, apleista, nugriauta: sutvarkytas tvenkinys, pasodinta per 400 liepų medelių, nutiestas šeimų takas, papuoštas medžio skulptūromis su pasakų motyvais ir dar daug atlikta kitų gerų darbų. Bet po ekskursijos, šikšnosparnio ir gidės paraginti, skubėjome į bendruomenės namus. Ten mūsų laukė bendruomenės moterys: Virginija, Nijolė, Gražina su paruoštomis užduotimis: teko išklausyti sausainių liepinukų kepimo receptą, pasimokyti naudotis kočėlu ir įsiminti tešlos ruošimo procesą. Kai sausainiukai buvo paruošti, moterys juos dėjo į skardą, nešė kepti. Kol sausainiukai liepinukai kepė, bendruomenės moterys pakvietė mus visus pasivaišinti: garavo šiltas daržovių troškinys – plovas, karšta liepžiedžių arbata, medus, sūris, gardžios uogienės, pyragas. Tai buvo kaimo bendruomenės moterų paruoštos vaišės. Ir dar. Vaikai girdėjo gražią suvalkiečių kalbą. Po sočių pietų ir edukacinės veiklos grįždami namo, pakeliui užsukome pas ūkininkus Arūną ir Tomą Maksvyčius. Ūkininkai aprodė žemės ūkio techniką, netgi leido įlipti į traktorius, apžiūrėti jų vidų (o ten – daug kompiuterinių įrenginių). Kiek buvo susižavėjimo, šūksnių, drąsos! Į traktoriaus kabiną lipo ir mergaitės, jos taip pat norėjo pavairuoti. Po žemės ūkio technikos apžiūrėjimo Arūnas, Tomas ir Onutė pateikė vaikams staigmeną: pavaišino Vilkaviškyje gaminamais ledais. O koks skanumėlis!
Norisi padėkoti tėvelių darbdaviams, kurie suteikė savo darbuotojams laisvadienį išvykai kartu su vaikais. Ačiū gidei Onutei Maksvytienei, Arūnui ir Tomui Maksvyčiams, tėvelių darbdaviams ir vairuotojui Tomui už saugią kelionę.
Danutė Adamonienė
Mokytoja-metodininkė