Apie gimtąjį kraštą nepaliaujam rašyti eilių, kurti dainų posmų. Atrodytų tiek daug jau visko sukurta, tiek suguldyta į knygų puslapius… Tačiau nauja diena, nauja karta, mūsų patirtys vis atranda ir atranda žodyje, kalboje, jos skambesy vis naujų spalvų, vis naujų, dailiai į eilėraščių posmus, prozos kūrinių eilutes besirikiuojančių minčių. Visagalis gimtosios kalbos žodis! Jis augina ir moko, apkabina ir saugo, pasitinka ir išlydi. Jis – ir ginklas, ir taika, ir stiprybė. Talpiausias gimtosios kalbos indas – žmogus ir jame slypinčios nesenkančios kūrybos versmės. Kaip nesenka gimtųjų upių vandenys, taip nesenka žodžio ir kūrybos šaltiniai.
Beveik prieš du dešimtmečius Prienų krašto muziejuje Birštono – Prienų krašto kūrėjų klubo „Gabija“ įžiebta kūrybinė ugnis sėkmingai keliauja į gyvenimą, šviečia kasmet vis gausiau išleidžiamų „Gabijos“ klubo narių knygų puslapiuose. Įsipareigojimas būti šviesuliais, gimtojo žodžio skleidėjais gimtajame krašte garbingai vykdomas. Į „Gabijos“ įkūrėjo, šviesaus atminimo kraštiečio Juozo Palionio, kuriam garbingas apdovanojimas už nuopelnus gimtajam Birštono (2012 m.) ir Prienų (2025 m.) kraštui jau įvertintas Garbės piliečio vardo suteikimu, pavyzdį gražiai lygiuojasi ir kiti klubo nariai. Solidžiam būriui gabijiečių už jų svarų indėlį į gimtojo krašto garsinimą, indėlį į kultūrą, visuomeninę veiklą suteikti garbūs Birštono ir Prienų rajono savivaldybių apdovanojimai, krašto šviesuolių vardai. „Gabijos“ narių kūrybinė ir visuomeninė ugnis išties labai ryški. Priglaudę žodį prie širdies, suguldę į knygų puslapius, paliekam jį kaip dovaną gimtinės istorijai, ateities kartoms. Todėl ir norime šią asmenybių ir žodžio šviesą skleisti kuo plačiau, kad ne vien gimtajame krašte įmintume ryškias savo darbų pėdas, bet ir skleistume žinią apie savo kūrybą, kitas menines veiklas, pasididžiavimą nuostabiu, gimtuoju Nemuno vingių kraštu ties Birštonu ir Prienais, ir po kitus Lietuvos etninius regionus.
Lygiai taip pat norime savo kūryba dalintis ir su bendraminčiais, kolegomis. Išvyka į Suvalkijos kraštą, Kalvariją buvo iš anksto suplanuota ir labai laukiama. Jai ruošėmės labai atsakingai, nes vykome pristatyti ne vien savo kūrybos vaisius – knygas, meno kūrinius, kurie mums yra ir laisvalaikio užsiėmimas, ir atgaiva, bet ir kraštą, iš kurio atvykome, supažindinti Suvalkijos žmones su „Gabijos“ istorija, perduoti žinią, kokie esame turtingi žmonėmis ir savojo krašto istorija. Ir, be jokios, abejonės, iš arčiau susipažinti su literatų klubu „Rasa“, pabendrauti, pasidalinti patirtimis, pasidžiaugti, pasigrožėti kaimyniniu kraštu, jo žmonėmis.
Susitikimas su Kalvarijos literatų klubu „Rasa“ (vadovė Vilija Vilkelienė) vyko Kalvarijos viešojoje bibliotekoje. „Gabijos“ prisistatymo renginys – jaukioje bibliotekos salėje, į kurią gausiai susirinko Kalvarijos miesto ir literatų klubo bendruomenė. Maloniai nuteikė pats pirmasis įspūdis – buvome laukiami, nes mūsų atvykimui (talkinant ir bibliotekos darbuotojui Sauliui Vyšniauskui) kalvarijiečiai labai rūpestingai pasiruošė. Pasirūpino įdomia konstrukcija „Gabijos“ narių knygų ir kitos meninės veiklos darbų parodai, nustebino supažindinimu su Kalvarijos miesto parku ir jame esančiu Poetų suoleliu,

„Gabijos“ klubo nariai su „Rasos“ klubo vadove Vilija Vilkeliene Kalvarijos viešosios bibliotekos salėje.
svetingumu, bendryste prie vaišių stalo, gėlėmis, nuoširdžia padėka ir pačia gražiausia dovana – 2024 m. klubo „Rasa“ išleistu almanachu – „Dovana Kalvarijos kraštui“. Tikimės, jog ir mes savo atvykimu pradžiuginome suvalkiečius. Juolab kad takelis į bendrystę su „Rasos“ klubo literatais jau pramintas. Gabijiečiai susitinka su rasiečiais bendruose Nepriklausomų rašytojų sąjungos, kurios gretose yra kaip oficialūs nariai, renginiuose.
Susitikime su suvalkiečiais dalyvavo ir „Gabijos“ klubo narė Regina Tamašauskienė drauge su vyru Alvydu įkurtu vokaliniu instrumentiniu ansambliu iš Alytaus „Pavakarys“. Ansamblis ir jo įkūrėjai – taip pat yra „Gabijos“ klubo istorijos dalis, nes savo muzikinį kelią pradėjo taipogi klubo įkūrėjo Juozo Palionio paskatinti. Buvo smagu ir džiugu, kad žiūrovų emocijos katutėmis ir šokių sūkuriu pateisino lūkesčius, kad dėmesinga publika ir po oficialios renginio dalies susidomėjusi bendravo su gabijiečiais, smalsavo, atidžiai apžiūrinėjo knygų parodą, geidė jų įsigyti, žavėjosi meninės veiklos darbais, netgi norėjo nusipirkti gabijietės, tautodailininkės Ramutės Bidvienės rankdarbių.
Savo veikloje, tarsi testamentu, vadovaujamės „Gabijos“ įkūrėjo Juozo Palionio mintimi:

„Gabijos“ narių knygų ir meninės veiklos darbų paroda.
Nuotraukos Vilkijos literatų klubo narės Gintarės Rehacek
„Būkime turtingesni dalindamiesi, būkime laimingi bendraudami“. Gili ir teisinga mintis visuomet slypi paprastume, tačiau tuo pat metu ir daug ko moko, ir dar daugiau duoda kiekvienam iš mūsų. Gera visiems drauge eiti gimtojo žodžio ir pasirinkimo keliu, ypač kai turi tikslą ir jo siekiančius žmones.
P.S. Sugrįžusi iš viešnagės Suvalkijoje, iškart prisėdau prie „Rasos“ klubo dovanotos knygos. Pirmasis įspūdis – meilė, stiprus ryšys ir pagarba gimtajam kraštui – nepaleido iki paskutinio posmo eilutės. Maga pasidalinti tuo įspūdžiu:
Aldona Murauskaitė, suvalkietė, literatų klubo „Rasa“ narė
Tik reikia mūsiškai išmokt kalbėti…
Tik nesakykit, kad Šešupė jums – ne upė,
Kad suvalkietis jums – jau ne žmogus.
Geriau, šiltai prie „zelikio“ sutūpę,
Ant jo išsidžiovinkit „pantaplius“.
Neporinkite mums, kad jūs „plėškės“ nematėt,
„Vogelio“ rankoje neteko jums turėt,
Kad jums į delną neįdūrė „dratas“,
Neteko „stuboje“ šaltoj gulėt.
Kad jūsų „žiurkšte“ nespindėjo „klemerukas“,
Kad nedegė su blynais „skaurada“,
Kad nežavėjo jūsų sielos „ūzarukas“,
Neapsisukdavo nuo „gladijų“ galva.
Paimdavot „matiką“, vėl pasakę „aisiu“,
Pro „kurkes“ ir kitus baisius paukščius,
Palikę tvarte „kanabėką“ baisų,
Eilinį kartą vėl pro runkelius ir pro „barščius“.
Močiutė ne be reikalo kalbėjo:
„Kap usiklosi, tep, vaikeli, teks gulėt.“
Nebaisūs suvalkiečiai – broliai,
Tik reikia mūsiškai mokėt kalbėt.
Valė Petkevičienė
Birštono – Prienų kūrėjų klubo
„Gabija“ vadovė