D. Trumpo „taikos“ planas – Ukrainos kapituliacija

Atmetus visus pelus ir neproduktyvius pasakojimus esą apie „svarbias detales“, susijusias su ilgai visų laukto ir praėjusiąją savaitę pagaliau įvykusio JAV prezidento Donaldo Trumpo telefoninio pokalbio su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, galėtume padėti riebų tašką. D.Trumpo taikos plano esmė – visiškas Ukrainos pasidavimas Maskvai.
Greičiausiai pats JAV prezidentas tokio tikslo negali įvardyti viešai beigi oficialiai, tačiau praktiškai nelieka abejonių dėl esmės ir plano turinio.
Pokalbis telefonu, kuris turėjo paskatinti Rusiją bent šiek tiek suturėti savo ambicijas, priimti mėnesio trukmės paliaubas karo lauke ir pagaliau imti derėtis dėl formalios taikos, baigėsi paprastu fiasco tiems, kas galbūt dar tikėjosi, kad D. Trumpas gali būti kietas politikas. Kuris moka ne tik pataikaujamai glostyti oponento savimeilę, bet prireikus ir imtis tam tikro rimbo.
Padėtis dabar politiniame kvadrate JAV-Ukraina-Europa-Rusija yra bjauroka. Maskvai vėl yra sudarytos sąlygos tempti laiką tuo pat metu bombarduojant Ukrainos miestų gyventojus. Ligi tol, kol iš Rusijos Vašingtono nepasieks memorandumo, kuriame turėtų būti pagaliau nurodytos išankstinės rusų sąlygos, kurias įvykdžius, Maskva sutiktų derėtis dėl taikos, tekstas.
Apie memorandumą D. Trumpas užsiminė ES ir Ukrainos lyderiams nenurodydamas, kada tokio, Maskvoje parengto dokumento, būtų realu tikėtis. JAV prezidentas ta proga pridūrė neketinąs Rusijos lyderį paskatinti papildomomis ekonominėmis sankcijomis, jeigu šis pernelyg užtruktų. Net vardan retorikos neverta klausti, ką apie tai mano JAV senatorius-respublikonas (o tiksliau politinis fliugeris) Lindsey Grahamas ir jo kolega, demokratas Richardas Blumenthalis, grasinę Rusijai „dantis smulkinančiomis“ sankcijomis dar š.m. balandžio 1 d. (gatvėje – jau gegužės pabaiga…), jei tik ši nesutiks Ukrainoje nutraukti ugnies.
Ne ką geriau atrodo ir po D. Trumpo ir V. Putino pokalbio „nuščiuvę“ Europos lyderiai, kaip apibūdina britų savaitraštis „The Economist”“. Geriausia to indikacija – Lietuvos užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio komentaras LRT televizijai Briuselyje, kur šią savaitę pabendrauti šia tema buvo susirinkę Europos šalių diplomatinių įstaigų vadovai. Vyriausiasis Lietuvos diplomatas į TV kamerą rėžė tiesiai, šviesiai: esą jei tokiuose susitikimuose negalime priimti konkrečių sprendimų, kam išvis rinktis posėdžiauti?!
Tiesa, ES UR ministrai patvirtino anksčiau anonsuotą jau 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą, iš kurio turinio dar prieš jį patvirtinant šaipėsi visi, kas tik netingėjo.
Vakariečių neveiklumas nė kiek neatliepia tos nepavydėtinos padėties, į kurią vis labiau klimpsta V. Putinas. Andai šią savaitę naftą eksportuojančių šalių kartelis – OPEC+ – vėl paskelbė į žalios naftos rinką išleisiantis papildomos žaliavos, o tai reiškia, kad už statinę (barelį) naftos bus mokama dar mažiau nei dabar. V. Putinui tai – ypač bloga žinia. Šalies biudžetas gaus dar mažiau įplaukų, nors jo deficitas šiemet oficialiai prognozuojamas apie 42 mlrd. Eur. (3,8 trln. RUB). Tuo metu, kada Rusijos karo mašinos apetitai tik didėja.
Šią savaitę, be to, Rusijos interneto segmente teko aptikti dar vieną mane sudominusį aspektą. Jau kuris laikas ekonomistai, kitų sričių ekspertai pastebi, kad oficialioji Rusijos statistika užslaptina vis daugiau ekonominių beigi socialinių rodiklių. Taigi š.m. kovą „Rosstat“ pirmąsyk nepaskelbė duomenų apie Rusijos gyventojų mirtingumą per vieną mėnesį. Įžymus rusų demografas-nevyriausybininkas Aleksejus Rakša kažkur tik pastebėjo, kad buvo pateiktas tik mirtingumo dinamiką parodantis procentas – esą, palyginti su praėjusių metų kovu, Rusijos piliečių mirtingumas padidėjo 15 proc., o gimstamumo rodikliai buvo blogiausi per paskutiniuosius du dešimtmečius. Pernai Rusijoje mirė 1,86 mln. žmonių arba 3,3 proc. daugiau nei prieš metus. Makabriškos statistikos lyderiai – Altajaus krašto, Čečėnijos, Sevastopolio (Krymas), Tuvos, Udmurtijos bei Kamčiatkos regionai.
Rusijos demografai taip pat išvedė 2024 m. Rusijos perteklinio mirtingumo rodiklį, kuris, jų požiūriu, siekė 130 tūkst. Perteklinio mirtingumo rodiklis išvedamas konkrečių metų skaičius lyginant su ankstesnių metų statistika (kaip lyginamieji skaičiai koreliuoja su ilgalaikių stebėjimų rodikliais).
Perteklinio mirtingumo statistika buvo labai aktuali COVID-19 pandemijos metu. Tada, pasak BBC, 2020 balandį – 2021gruodį perteklinio mirtingumo rodiklis Rusijoje siekė 1 mln. žmonių.

Rytas Staselis