Dvi prastos žinios Ukrainai, viena – geresnė – Kauno merui

Britų „Financial Times“ (FT) skelbia nekokių žinių Ukrainai. Birželio 6 d. baigia galioti tam tikros ES prekybos su Ukraina preferencijos. Blokas iš kariaujančios šalies importuos daug mažiau žemės ūkio produkcijos. Daliai į ES importuojamos produkcijos bus taikomos mažesnės kvotos, dėl kurių vis dar nesutarta. Todėl gali būti, kad ligi šiol galioję importo leidimai transformuosis į naują – pakoreguotą – ES ir Ukrainos laisvos prekybos sutartį, kurios tikimasi š.m. rudenį.
Laisvai parduoti ES įvairių sektorių produkciją Ukrainai blokas leido prasidėjus plataus masto Rusijos pradėtam karui 2022 m. Lengvatinė prekyba be muitų buvo taikoma ukrainietiškiems kviečiams, paukštienai bei cukrui. Tačiau nuo birželio bemuitė kvota grūdams bus sumažinta nuo 4,7 mln. tonų iki 650 tūkst. t, paukštienai – nuo 57,1 tūkst. t iki 40 tūkst. t., cukrui – nuo 109 tūkst. t iki 40,7 tūkst. t.
Specialus ES ir Ukrainos prekybos susitarimas marinamas iniciavus Lenkijai, kurios ūkininkai pernai ir užpernai protestavo prieš Ukrainos ŽŪ produkcijos importą į ES. Lenkams, anot FT, pritarė prancūzų bei kitų ES šalių ūkininkai. Jie tvirtino, esą ŽŪ produkcijos importas iš Ukrainos ženkliai veikia jos kainas ES vidaus rinkoje. Nors kai kurie ekspertai tvirtina, esą diduma ukrainietiškos ŽŪ produkcijos ES teritorija judėjo tik tranzitu, nes buvo parduodama Afrikos bei Azijos šalyse. Todėl niekaip neveikė ES vidaus kainų, o leido tik uždirbti Vakarų Europos šalių uostams.
Rudeniop bus lengviau atpažinti, kurie iš dabar besiginčijančių pusių buvo labiau teisūs.
Ukrainos vyriausybė, FT teigimu, šalies finansinius praradimus dėl šio ES sprendimo vertina apytikriai 3,5 mlrd. Eur per metus. Kad birželio 6-oji bus prasta diena Ukrainai, pripažįsta ir FT cituojami aukšti ES pareigūnai. Turint galvoje, kad paskutiniu metu Briuselyje vis sunkiau susitariama dėl paramos Ukrainai pinigais bei ginkluote, kaskart susiduriant su Vengrijos bei Slovakijos, o netolimoje ateityje gal dar ir Rumunijos priešiškumu.
Lenkija bei Prancūzija šia prasme yra šalys, kurios save vadina didžiomis Ukrainos rėmėjomis, tačiau akivaizdu, kad šių šalių politikai akylai paiso nepalankių savo fermerių, kurie už juos balsuoja, nuotaikų.
Be to, paskutiniu metu vakarietiškose medijose galima pastebėti dar vieną įdomią bei Ukrainai svarbią temą apie finansus. Nors nuo pat 2022 m. buvo aktyviai kalbama, kad Ukrainą atstatyti po karo būtų galima panaudojant dar karo pradžioje Vakaruose užšaldytus Rusijos vyriausybės rezervus, tačiau niekaip nebuvo atrastas teisinis būdas, kaip tai įgyvendinti. Dabar tai šen, tai ten randasi raginimų, kad tomis areštuotomis lėšomis vertėtų kompensuoti vakarietiško verslo, dėl karo palikusio Rusijos rinką ir jo patirtus milijardinius nuostolius.
Š.m. kovo mėn. pabaigoje Vakarų šalyse buvo užšaldyta maždaug 300 mlrd. Eur Rusijos centrinio banko bei kitų šios valstybės institucijų vertės turto. Didžioji dalis – Belgijos „Euroclear“ banko depozitoriume ir tik 5–6 mlrd. JAV dol. – JAV bankuose.
2023 m. palūkanos už areštuotą turtą siekė 4,4 mlrd. Eur. Pernai pajamos už palūkanas siekė 6,9 mlrd. Eur. Per 2024 finansinius metus „Euroclear“ į ES Ukrainos fondą (Ukrainos paramai) iš viso pervedė 3,5 mlrd. Eur.
Pernai „The New York Times“ skaičiavo, kad iš Rusijos rinkos pasitraukusios Vakarų kompanijos patyrė maždaug 103 mlrd. JAV dol. nuostolių. Didžiausius praradimus skaičiavo „Carlsberg“ (apie 7 mlrd.), VEON (3,7 mlrd.), „Renault“ (2,5 mlrd.), „McDonald’s“ (1,2 mlrd.), „Glencore“ (1,1 mlrd.), NISSAN (839 mln.), „British American Tobacco“ (770 mln.), „Siemens“ (650 mln.), „Enel“ (540 mln.), „Shell“ (456 mln.), „Baker Hughes?“ (450 mln.).
Stebint šias idėjas kyla mažų mažiausiai du klausimai su platesne potekste.
1.Ar nusprendus užšaldytus Rusijos pinigus panaudoti vakarietiško verslo nuostoliams kompensuoti, teisinis šios sprendimo pagrindimas rasis greičiau nei nesėkmingai kelerius metus ieškotas mechanizmas tą turtą skirti karo suniokotą Ukrainą atkurti?
2. Kada šion garbingon eilėn stosis Kauno mero šeimyna, taip sunkiai iš Rusijos traukusi savo „Viči“ turtą?

Rytas Staselis