Mūsų dovana – išėjusioms Anapilin

Kiekvieną pavasarį, pirmąjį gegužės sekmadienį, švenčiama Motinos diena. Diena, kuri skirta artimiausiam, brangiausiam žmogui. Tą dieną skubame pas savo mamas, deja, ne visas galime apkabinti, padėkoti ir pasakyti, kaip jas mylime.
Birštono „Bočiai“, nuo 2006 metų vykdydami projektą „Niekas nepamirštas“, lanko ir tvarko Gudakalnio ir Panemunio kapines bei malda pagerbia Nemajūnų kapinėse atgulusius amžino poilsio žymius šio krašto žmones ir buvusius mūsų bendrijos narius.
Išaušo saulėtas, bet vėjuotas balandžio 30-osios rytas. Penkių automobilių grupė pasuko pro tyvuliuojančius tvenkinius ir žaliuojančius rapsų laukus Gudakalnio kapinių link. Nuo aukštos kalvos pasigėrėjome Nemuno ir Verknės santaka, boluojančiu kitoje Verknės pusėje Ožkų pečiumi. Saulėje spindėjo išdegusių žvakių stikliniai įdėklai, nušalusios ir išdžiūvusios praėjusių metų gėlės, išblukę dirbtinių gėlių krepšeliai. Po mūsų rudeninės talkos jautėsi ankstesnis įdirbis. Po darbų susitelkėme maldai, skirtai čia atgulusioms motinoms. Savo maldoje įvardinome paminkluose įamžintas Oną, Domicelę ir Eleną, palinkėjome ramybės ir šeimų kapavietėse besiilsinčioms moterims, ir visiems čia palaidotiems. Degant žvakučių liepsnelėms, gėrėjomės jomis, jų spindėjimu – tarsi atsisveikinimu kopiant į statų kalną, geltonuojantį ir mėlynuojantį miško gėlėmis.
Antrasis mūsų bendražygių penketas darbavosi Panemunio kapinėse. Suvilko aukštą žagarų kalvą, praėjusio rudens sudegusias žvakides ir, svarbiausia, pasigėrėjo gerai įmitusiu zuikiu, aplink kalvą besiganančiomis gražuolėmis stirnomis. Prie paminklo čia besiilsintiems Panemunio kaimo žmonėms, kurį Birštono „Bočiai“ pastatė 2011 m., prieš dvejus metus prisiglaudė ir RŪPINTOJĖLIS, kuris antram gyvenimui buvo prikeltas mūsų rūpestingojo bendrijos nario Jono Vilkaičio rankomis. Panemunio krašto XVIII a. gyventojų atminimą saugo paminklas su kryžiaus ženklu bei tautos skausmo ir išgyvenimų simbolis RŪPINTOJĖLIS. Uždegę žvakeles ir pasimeldę už čia besiilsinčiuosius, pasidžiaugėme, kad mūsų kasmet puoselėjamas senąsias kapines praėjusį rudenį aplankė, pašventino ir kartu su mumis meldėsi monsinjoras Rimvydas Jurkevičius.
Savo pagarbos MOTINOMS misiją tęsėme Nemajūnų kapinėse. Savo malda pagerbėme šiose puikiai prižiūrimose kapinėse besiilsinčias motinas, pagerbėme jų atminimą malda ir žvakių šviesa. Kaip ir kiekvienais metais, uždegėme žvakeles: a.a. buvusiam LRS nariui, mūsų krašto geradariui, Birštono savivaldybės garbės piliečiui Juozui Palioniui, kuris visą gyvenimą išliko Nemuno krašto žmogumi – tarsi niekur iš jo ir nebuvo išėjęs. Malda ir padėkos žodžiu prisiminėme mūsų krašto istoriką, muziejaus darbuotoją Juozą Šleikų bei Elijošių Nonevičių – žymų veterinarą, bakteriologą, aktyvų visuomenės veikėją, Adomą Bartuševičių – gydytoją, Birštono kurorto steigėją, dalyvavusį 1863 m. sukilime. Nusilenkėme ir prisiminėme čia besiilsinčius bendrijos narius: Antaną Seilių, Oną Bunevičiūtę, Juzefą ir Alfonsą Gabrilevičius, Rimą Jadvygą Stabinskę, Aldonos Mildos Valatkienės artimuosius: mamą Anelę, sūnų Audrių ir vyrą Pranciškų. Prie mūsų bendrijos buvusios narės, mokytojos Onos Valerijos Grybauskienės kapo sukalbėjome ne tik maldą. Atverstus paminklinės knygos poezijos posmus apie išėjimą ir atsisveikinimą perskaitė Onytė Žukauskienė.
Atlikę gerus darbus – tarsi gaivaus oro gurkšniu pasisotinę, nusipelnėme skanių cepelinų, kuriais mus pamalonino kavinės „KLĖTIS“ šaunios šeimininkės. Prie pietų stalo dalinomės išgyvenimais ir šviesiais prisiminimais apie IŠĖJUSIUOSIUS. Kelias visų vienodas – nuogi ateiname ir aprengti išeiname, o GYVENIMO kelią nuo – iki gyvename įvairiai. Gerumas pasireiškia kiekvieno mūsų GYVENIMO kelyje.
Prie pietų stalo padėkojome talkų organizatorei Marytei Radzevičienei, kurios dėka pabuvojome miškasodžio talkoje Siponių miške (20 žm.) ir šioje Gerumo talkoje, kurioje aktyviai dalyvavo A.M. Valatkienė, O. Žukauskienė, S. Padelskienė, A. Leimonas, V. Vaikšnienė, E. Ozemblauskienė, K. Vaškys, A. Gudauskienė, J. Marčiulionis, D. Marčiulionienė, D. Žitkuvienė, V. Žilinskienė, B. Vaišnorienė, R. Mikėnas, M. Radzevičienė, St. Kėvalienė ir J. Barutienė. Kilnūs norai gražius darbus gimdo.
Julija Barutienė, Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė