ES nuo rusiškų energijos išteklių išsilaisvins iki… 2027-ųjų

Įsibėgėjant ketvirtiesiems visapusiškos Rusijos agresijos prieš Ukrainą metams, Europa niekaip nesugeba atsisakyti rusiškų energetikos žaliavų importo iš karą sukėlusios šalies. 2024 m. Europos Sąjunga (ES) pirko rusiškų dujų ir naftos už 23 mlrd. Eur. Danijos deleguotas Europos Komisijos (EK) narys atsakingas už energetiką Danas Jorgensenas spaudos konferencijoje Strasbūre svarstė, esą ruošiamas planas energijos išteklių iš Rusijos atsisakyti iki 2027-ųjų.
Jis pripažino, kad pernai ES už naftą ir gamtines dujas Rusijai pervesdavo po 1,8 mlrd. Eur. vidutiniškai kiekvieną mėnesį. „Tai reikia baigti, – sakė D.Jorgensenas. – Todėl (…) EK patvirtino planą, kuris leis užbaigti [energetinių žaliavų iš Rusijos atsisakymo] darbą.“
Anot ES energetikos komisaro, EK patvirtintų priemonių tikslas – užtikrinti ES nepriklausomybę nuo Rusijos, taip pat nutraukti „šalutinę paramą Ruijos ekonomikai“. D.Jorgensenas pabrėžė, kad Rusijai užpuolus Ukrainą ES visiškai atsisakė Rusijoje pirkti akmens anglis, taip pat sumažino rusiškos kilmės naftos dalį rinkoje nuo 26 proc. iki 3 proc., gamtinių dujų – nuo 45 proc. iki 13 proc.
„Mes padarėme daug, tačiau vis dar nepakankamai“, – sakė komisaras pabrėždamas, kad iki 2027-ųjų atsisakyti rusiškų dujų – visai ne menkniekis. Iki š.m. birželio šie EK siūlymai turėtų pavirsti atitinkamais reglamentais ir direktyvomis.
Įdomu tai, kad ES savo iniciatyva apribojo tik rusiškos kilmės naftos bei jos produktų importą. Prekybą gamtinėmis dujomis su bloku sumažinti iki minimumo nusprendė Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas dar 2022-aisiais. Kada kai kurioms šalims (pvz., Austrijai, Suomijai) pareikalavo užsukti dujų kraną. Kitoms – šioms nesutikus už perkamas dujas mokėti rusiškais rubliais.
V.Putino sprendimų pasekmė naftos ir dujų sektoriaus analitikų vertinimu – apie 14–15 mlrd. Eur tarptautinių arbitražų skirtų sutarčių netesybų baudų, kurios skirtos Rusijos dujų eksporto monopolininkei „Gazprom“. Ši įmonė iki šiol atsisako tas baudas mokėti ir pernai patyrė neregėtus, milijardais eurų skaičiuojamus nuostolius.
D.Jorgensenas spaudos konferencijoje neatskleidė, kokią įtaką rusiškų energijos išteklių rodikliams turės Ukrainos (ne ES!) sprendimas nebepratęsti gamtinių dujų tranzito sutarties su Rusija nuo š.m. sausio 1 d., dėl ko viešai ūbavo ištikimiausi V.Putino simpatikai ES – Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir jo kolega iš Slovakijos – Robertas Fico.
Jeigu ES energetikos komisaras tiki, kad išteklių pirkimo iš Rusijos klausimą pavyks sutvarkyti ligi 2027-ųjų, jam, o ir visai ES reikės apsispręsti, ką daryti su Vengrijos bei Slovakijos pozicija. Bent kelios rimtų ekspertų analizės tvirtina, kad šios dvi ES šalys iš Rusijos gauna ženkliai daugiau gamtinių dujų, nei reikia jų vidaus reikmėms. O tai reiškia, kad kiekis „virš poreikio“ gali būti Maskvos kyšis vengrų bei slovakų valdantiesiems politikams, kad šie rusiškas dujas perparduodami toliau Europoje įgytų tam tikrą finansinę paskatą remti Rusijos politiką.
Jei tokia analitikų prielaida yra teisinga, savaime suprantama, kad ir V.Orbanui, ir R.Fico tokių svarių argumentų atsisakyti bus nesvietiškai sudėtinga.
Atrodo, prikarksėjau: rašant šį tekstą pastebėjau pranešimą apie tai, kad R. Fico jau sukritikavo EK iniciatyvą pareikšdamas, kad ne tik jis, bet ir visi Slovakijos atstovai priešinsis ją įgyvendinant.
Kita svarbi energijos išteklių iš Rusijos tema – suskystintos gamtinės dujos, kurių į ES pernai atplukdyta 17,5 mln. tonų. Didžiausi pirkėjai – Prancūzija (6,3 mln. t), Ispanija (4,8 mln. t), Belgija (4,4 mln. t) ir Nyderlandai (1,3 mln. t).
Viena vertus, koreguoti šį srautą nėra neįmanoma. Kita vertus, kaip sako „RusEnergy“ analitikas Michailas Krutichinas, „Yamal LNG“ konsorciumą, kuris eksportuoja SGD ir kurį sudaro „Novatek“ (Rusija, 50,1 proc.), „TotalEnergies“ (Prancūzija, 20 proc.), CNPC (Kinija, 20 proc.) ir Šilko kelio fondas (Kinija, 9 proc.), V.Putinas yra atleidęs nuo einamųjų mokesčių. Todėl formaliai „Yamal LNG“ pajamos neturi tiesioginės įtakos finansuojant agresiją prieš Ukrainą.

Rytas Staselis