Lietuvos žemės ūkio taryba, vadovaujama Jono Vilionio, surengė susitikimą su Žemės ūkio ir Finansų ministerijų atstovais, kuriame pristatyti ūkininkams planuojami mokestiniai pakeitimai. Pagal Finansų ministerijos parengtą projektą, ūkininkus siekiama prilyginti gyventojams, dirbantiems pagal darbo santykius. Tačiau tam nepritaria nei patys ūkininkai, nei žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, teigdamas, kad toks apmokestinimas užprogramuotų konfliktą. Jeigu mokesčiai žemdirbiams bus didinami, Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas J.Vilionis neatmeta galimybės surengti streiką, į kurį pajudės tūkstančiai traktorių.
Lietuvos žemės ūkio tarybos, Žemės ūkio ir Finansų ministerijų atstovų susitikimas, kuriame pristatyti ūkininkams planuojami mokestiniai pakeitimai.
Susitikime pristatyti pavyzdžiai, kaip keistųsi ūkininkų, dirbančių pagal individualios veiklos liudijimus, juridinių asmenų apmokestinimas, kokie yra siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai, pelno mokesčio pokyčiai, kaip būtų apmokestintas kooperatyvų pelnas.
Šiuo metu ūkininkai PVM mokėtojai moka vienodą 15 proc. GPM už pajamas iš žemės ūkio veiklos, kitos produkcijos realizavimo ir iš žemės ūkio veiklos ilgalaikio turto pardavimo (priklausomai nuo apmokestinamųjų pajamų sumos). Ne PVM mokėtojų pajamos iš žemės ūkio veiklos neapmokestinamos, analogiškai už kitas gautas pajamas jie moka 15 proc.
Skelbiama, kad po mokestinės reformos ūkininkams ne PVM mokėtojams mokestinė našta nedidėtų. Ūkininkams PVM mokėtojams, gaunantiems iki 35 000 eurų apmokestinamųjų pajamų per metus, 15 proc. GPM nesikeistų. Tačiau nuo 35 000 eurų iki 42500 eurų apmokestinamųjų pajamų GPM artėja prie darbo pajamų apmokestinimo ir palaipsniui auga iki 20 proc. Tokioms pajamoms viršijus 42500 eurų sumą, būtų taikomi 20-36 proc. GPM tarifai. Pasiūlytas pagrindinis juridinių asmenų pelno mokesčio tarifas – 17 proc. (2025 m. –16 proc.).
Žemės ūkio ministras I.Hofmanas diskusijos metu pabrėžė, jog yra neteisinga, skaičiuojant mokesčius, ūkininkus prilyginti dirbantiesiems pagal darbo sutartis, nes ūkininkai investuoja į ūkius, darbo priemones, trąšas, žaliavas, prisiima verslo riziką. Ministro teigimu, tai pati nepalankiausia veikla, nes ūkininkai rizikuoja savo asmeniniu turtu, skirtingai nuo dirbančiųjų, kurie gali prarasti nebent darbo vietą. I.Hofmanas prašė kompromisinio varianto, kad žemdirbiai nebūtų finansiškai diskriminuojami.
Ūkininkų atstovai kalba, kad nebus lengva surinkti planuojamus mokesčius, ūkininkauti tiesiog neapsimokės. Jų teigimu, dėl šios mokesčių reformos išloš nebent antstoliai.
Lietuvos žemės ūkio taryba, kuri atstovauja apie 90 proc. prekinę produkciją gaminančių ūkių ir jungia 11 įvairius sektorius atstovaujančių organizacijų, kategoriškai nesutinka su tokiais drakoniškais mokestiniais planais.
Žemės ūkio tarybos pirmininko J.Vilionio pasirašytame rašte, kuris skirtas LR Ministrui Pirmininkui, LR Seimo Pirmininkui, LR Seimo Kaimo reikalų komitetui, LR Finansų ministerijai ir LR Žemės ūkio ministerijai, teigiama, jog žemės ūkis yra specifinė veikla, kuriai įvairiose ES šalyse taikomos išimtinės nuostatos, ir siūloma rengiant mokestinės sistemos pakeitimus, žemės ūkio sektorių išskirti atskira eilute, atsisakant planų drastiškai didinti šiam sektoriui mokestinę naštą.
LŽŪT kategoriškai nesutinka su GPM mokesčio pakeitimais, nes, įgyvendinus šiuos pakeitimus, reikšmingai pasikeistų konkurencinė aplinka tarp vienodas pajamas uždirbančių asmenų dėl labai skirtingai didėjančių mokesčių, kai vieni ūkiai turi juridinio asmens statusą, o kiti vykdo individualią veiklą. Siekiant paskatinti jaunimą pradėti ūkininkauti, prašoma jiems taikyti analogišką kaip pelno mokesčio lengvatą.
„Taip pat siūlome nedidinti žaliojo dyzelino akcizo bei atšaukti žaliojo dyzelino CO2 dedamąją. Žemės, kaip gamybos priemonės, įsigijimą raginame įtraukti į gamybos sąnaudas. Raginame įtraukti investicinio projekto mechanizmą gyventojų pajamų mokesčiui sumažinti, kad ūkui investavus į ilgalaikį turtą einamaisiais metais būtų sumažintas mokėtinas gyventojų pajamų mokestis; taikyti analogišką juridinių asmenų lengvatą dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lengvatos taikymo apmokestinant ūkininkų pajamas,“ – rašoma pareiškime akcentuojant, kad tokiu būdu būtų skatinama žemės ūkio modernizacija ir inovacijų diegimas, sumažinta finansinė našta ūkiui, o ūkių modernizacija tiesiogiai prisidėtų prie BŽŪP strategijos ir šalies ekonomikos augimo.
J.Vilionio teigimu, LR Finansų ministerijos pristatyti siūlymai dėl mokestinės sistemos pakeitimų kelia didelį nerimą žemės ūkio bendruomenei. Anot jo, pagal individualią veiklą dirbančius ūkininkus mokestinė našta (GPM+VSD+PSD) sugniuždys. Jo įsitikinimu, viskas veda į tai, kad ūkininkai būtų priversti keisti teisinę veiklos formą, registruoti bendroves, tokiu būdu Lietuvoje gilias tradicijas turinti ūkininko profesija taptų nykstančiu reiškiniu.
LŽŪT pirmininkas apgailestauja, kad Vyriausybės parama Lietuvos žemės ūkio sektoriui, kuris strategiškai svarbus nacionaliniam saugumui užtikrinti ir gyventojų aprūpinimui maistu, pasireiškia tik programiniais punktais. Realiame gyvenime žemės ūkio produkcijos gamyba nuolat mažinama: kiaulių beveik neliko, karvių sumažėjo iki 185 tūkst., pieno gamintojų tebėra vos 8,5 tūkst., žvėrelių fermos uždraustos, linai neauginami, cukrinių runkelių – vos šiek tiek. Anot jo, akivaizdu, kad reforma kurpiama paskubomis, vengiant diskusijų. „Belieka tik pievas nušienauti ir pasiimti išmokas“, – liūdnai juokauja J.Vilionis.
Dalė Lazauskienė
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimą kuriame patys“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2025 m. bendrai skirta suma – 42368 Eur).