Dažnai sakome vieni kitiems – kaip greitai bėga laikas! Dar nespėjome paslėpti žieminių rūbų, kai gamta tiesiog sprogo žaluma, žiedais, linksmais paukščių balsais. Tad „Versmenės“ klubo nariai nutarė, kad reikia pajudėti toliau nuo namų. Nelabai toli – į Druskininkus, nes metai ypatingi visiems, kurie brangina Lietuvos kultūrą. „Čiurlionio paliesti“ – tokia pagrindinė 2025 metų Lietuvos kultūros sostinės Druskininkų tema.
Tad pirmiausia sukame į M.K. Čiurlionio memorialinį muziejų, namus, kuriuose gyveno ir kūrė žymiausias lietuvių kompozitorius, dailininkas, literatas, visuomenės veikėjas – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911). Gidė pasakoja apie šių namų svarbą menininkui, čia jo laukdavo artimiausi, brangiausi žmonės, čia kartu su namiškiais minėdavo didžiąsias metų šventes. Namuose rasdavo ramybę, pilnatvę, kūrybinį džiaugsmą. Įdomu buvo apžiūrėti atkurtą namelių interjerą, išgirsti istorijas apie Čiurlionių šeimai priklausiusius daiktus, stabtelėti prie jo kūrinių reprodukcijų 1993 m. atidarytoje galerijoje. Nuostabu – iš šių kuklių namų didelės šeimos lizdo išskrido į pasaulį ir tapo žymiausiu dailininku ir kompozitoriumi, palikdamas ryškų pėdsaką Lietuvoje ir pasaulyje.
Balandžio diena ilga, tad spėjome nemažai pamatyti. Liškiava – nuostabus gamtos, kultūros ir istorijos derinys. Vėlyvojo baroko Šv. Trejybės bažnyčios vidus sklidinas šviesos, rūsiai kupini paslapčių, muziejus – įdomiausių eksponatų. Aišku, būtina apvaikščioti didžiulį piliakalnį, nuo jo pažvelgti į Nemuną, visą vienuolyno ansamblį ir tuos vaizdus įspausti į savo atmintį. Kiek daug Lietuvoje grožio! Jį kūrė ir mūsų protėviai, ir dabartinės kartos. Užsukę į tautodailininko Antano Česnulio sodybą, negalėjome atsistebėti jo unikaliais, gyvybingais darbais, neįtikėtinu meistro darbštumu. Pasivaikščiojome po narcizų jūrą, aplankėme Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią, senąsias gydyklas, paklegėjome prie Grožio šaltinio. Gražiausių įspūdžių gausa ir šioks toks nuovargis nesukliudė grįžtant užkopti ant didingojo Merkinės piliakalnio.
Taip jau pasisekė, kad kita kelionė versmeniečiams buvo padovanota. Dėkingi už ją esame Prienų savivaldybės tarybos nariui Jovydui Juocevičiui ir Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Lingei. Išvyka tikrai turininga, nes aplankyti Valdovų rūmai – politinis, diplomatinis, administracinis ir kultūrinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras (XV–XVII a.) ir Lietuvos Respublikos Seimo rūmai (1980 m.), liudijantys Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo istoriją. Puikus derinukas kelionei į sostinę tiems, kurie domisi Tėvynės istorija – įdomia, sudėtinga, dažnai skausminga ir tragiška. Valdovų rūmuose nusikėlėme į senovę, stebėdamiesi gausiais ir unikaliais archeologiniais radiniais bei atkurtais įvairių epochų interjerais, jų detalėmis, istorinėmis patalpų funkcijomis, puikios gidės dėka pajutome rūmų gyvenimo dvasią. Seimo rūmuose mus pasitiko Lankytojų centro gidė Aušra, kuri trumpai pristatė parlamento veiklą, pasiūlė iš balkono žvilgtelėti į posėdžiaujančius Seimo narius. Tada apžiūrėjome svarbiausias rūmų erdves – Kovo 11-osios Akto, Konstitucijos, Baltąją sales, parodas, užsienio valstybių dovanas, vitražus. Buvo labai jautrus momentas, kai Zita Rasimienė nuotraukoje atpažino savo sūnų, tuomet studentą, su kitais jaunuoliais stovintį prieš grėsmingą okupantų tanką prie televizijos bokšto sausio 13-ąją.
Gera pažinti ir mylėti savo gimtąją žemę.
Dainora Šaltienė