Tarptautinė patirtis, įgyta Italijoje – labai vertinga

Mes – Jiezno gimnazijos psichologė Ingrida Markūnė ir mokytojos Vilma Mekionytė, Irena Skulščienė ir Nijolė Černevičiūtė dalyvavome Erasmus+ kvalifikacijos tobulinimo kursuose „Problemų sprendimas ir sprendimų priėmimas“ Romoje (Italijoje). Mokymuose dalyvavo kolegos iš Suomijos, Rumunijos, Bulgarijos, Slovėnijos, Olandijos bei Vengrijos. Kursų lektorė Carolina Ramos, universiteto dėstytoja, švietimo ir konsultavimo psichologė, trenerė labai profesionaliai vedė mokymus.
Kursų tikslas ugdyti „minkštuosius“ (bendravimo, emocinio intelekto, komandinio darbo, problemų sprendimo, kritinio mąstymo, streso valdymo, lyderystės) įgūdžius, gilinti supratimą apie konfliktų valdymą ir neigiamas emocijas darbe.
Kursų metu buvo pristatyti įvairūs problemų sprendimo metodai ir jų taikymo būdai – nuo elementariausio penkių „Kodėl?“, „Už ir prieš“ metodų ar problemų sprendimo rato iki krizių prevencijos (intervencijos) plano parengimo. Ypač naudinga buvo praktiškai išbandyti šiuos būdus grupinių užsiėmimų metu – diskutuojant, atliekant atvejų analizę, žaidžiant vaidmenų žaidimus.
Sužinojome, kad mokytojų mąstymo šališkumai mokykloje gali turėti didelę įtaką mokytojų sprendimams, mokinių mokymuisi ir bendravimui. Jie gali būti įvairių tipų. Patvirtinimo (kai mokytojas pastebi tik mokinio geruosius įgūdžius ir gebėjimus). Stereotipinis (mokytojas nesąmoningai tikisi, kad berniukai geriau supras fiziką nei mergaitės, todėl skiria daugiau klausimų ar papildomų paaiškinimų berniukams). Inkaro efektas (mokytojas įsimena pirmą mokinio įspūdį, prastas pasirodymas pirmose pamokose ir ilgą laiką vertina jį pagal šį pradinį įspūdį, net jei mokinio rezultatai vėliau gerėja). Negatyvumo šališkumas (mokytojas labiau įsimena ir kreipia dėmesį į mokinio blogą elgesį nei į jo teigiamus veiksmus, todėl susidaro iškreiptas vaizdas apie jo charakterį). Halo efektas: jei mokinys yra mandagus ir draugiškas, mokytojas gali manyti, kad jis ir akademiškai gabus, net jei jo rezultatai nėra labai aukšti. Mokiniai, kurie yra tvarkingi, pasitempę ir aktyviai dalyvauja pamokose, gali būti laikomi protingesniais ar atsakingesniais nei jų bendraamžiai, net jei akademiniai rezultatai nesiskiria.
Supratome, kad veiksmingas problemų sprendimas itin priklauso nuo stiprių klausymosi ir bendravimo įgūdžių, nes jie užtikrina aiškų problemos supratimą, skatina bendradarbiavimą ir palengvina gerai apsvarstytus sprendimus.
Visi kursų dalyviai patvirtino, kad pagrindinės problemos švietimo įstaigose yra: klasės valdymas, mokytojo darbo krūvis, mokinių mokymosi sunkumai, individualios pagalbos trūkumas SUP mokiniams, išteklių apribojimai, bendravimo barjerai. Kartu ieškojome šių problemų sprendimo būdų.
Problemų sprendimo technikos:
1. „Problemų sprendimo ratas“ taikomas tada, kai susiduriama su sudėtinga problema, priežastis nėra aiški, dirbama komandoje žingsnis po žingsnio, ieškant sprendimo būdo.
2. „5 KODĖL“ metodas“ taikomas, kai problema kartojasi ir reikia gilesnės analizės, nustatant pagrindines priežastis, ypač naudinga klasėje, siekiant išsiaiškinti pagrindinius mokymosi sunkumus.
3. „Žuvies griaučių diagrama“. Tai problemų sprendimo įrankis, naudojamas nustatyti pagrindines problemos priežastis. Ji vizualiai susistemina galimus veiksnius, prisidedančius prie problemos, padėdama komandoms ją analizuoti ir efektyviai spręsti.
Sprendimų priėmimo technikos:
1. „Eisenhower’io matrica“ – tai įrankis, padedantis nustatyti užduočių prioritetus pagal jų skubumą ir svarbą, siekiant pagerinti sprendimų priėmimo įgūdžius ir efektyviau valdyti laiką. Taikomas tuomet, kai reikia valdyti skubius sprendimus ir nustatyti, kas svarbiausia. Naudinga mokytojams ir dėstytojams, derinant pamokų planavimą, vertinimą. Padeda psichologams bei tvarkant atvejų prioritetus. Kai reikia deleguoti užduotis, siekiant padidinti darbo našumą ir sumažinti stresą.
2. „+ir – lentelė“, tai – įrankis, padedantis įvertinti skirtingus kintamuosius, turinčius įtakos sprendimo priėmimui ir jų svarbą. Verta taikyti, priimant sudėtingus sprendimus, turinčius daug privalumų ir trūkumų, kuriuos reikia palyginti. Išvardinti bet kokios situacijos privalumus ir trūkumus, taip pat priskiriant kiekvienam veiksniui reikšmes, kad būtų galima kiekybiškai įvertinti ir priimti galutinį sprendimą.
3. „Sprendimų medis“ – įrankis, naudojamas siekiant vizualizuoti skirtingus rezultatus, atsižvelgiant į skirtingus kintamuosius, Taikomas norint vizualizuoti skirtingus kelius, kai yra keli galimi pasirinkimai, išanalizuoti rizikas ir tikimybes, susijusias su kiekviena galimybe, palyginti skirtingų sprendimų išlaidas, naudą ar pasekmes, duomenimis pagrįstų sprendimų priėmimui, pavyzdžiui, strateginiam planavimui.
Konfliktų valdymo technikos:
1. „Atkuriamieji pokalbiai“ – orientuoti į santykių atkūrimą ir atsakomybės skatinimą, o ne į neigiamą grįžtamąjį ryšį. Šis metodas yra efektyvus, nes jis perkelia dėmesį nuo kaltinimo į supratimą ir problemų sprendimą. Uždavinėti atvirus klausimus, tokius, kaip: „Kas nutiko?“, „Kaip tai paveikė tave ir kitus?“, „Ką būtų galima padaryti kitaip kitą kartą?“ Skatinti mokinį apmąstyti savo veiksmus ir jų poveikį klasės draugams bei mokytojams. Dirbti kartu, kad sukurtumėte planą teigiamoms permainoms.
2. Teigiamas pastiprinimas – būdas, kai vietoj dėmesio skyrimo bausmėmis skatina gerą elgesį apdovanojant norimus veiksmus. Teigiamas stiprinimas padeda mokiniams jaustis vertinamiems ir motyvuoja juos toliau tobulėti. Galimi pastiprinimai: žodiniai pagyrimai („Aš tikrai vertinu, kai šiandien pakėlėte ranką vietoj to, kad pertraukinėtumėte), klasės privilegijos (leidimas mokiniui pasirinkti veiklą, užduotį arba prisiimti lyderio vaidmenį, kai jie demonstruoja gerą elgesį), elgesio apdovanojimo sistemos (naudojant lipdukus, taškus ar kitus sekimo metodus, kad būtų skatinamas nuolatinis teigiamas elgesys) mažų patobulinimų pripažinimas (net ir nedidelis progresas turėtų būti pripažintas, kad skatintų ilgalaikius pokyčius).
3. „Nesmurtinė komunikacija“ padeda išreikšti poreikius ir jausmus taip, kad būtų skatinamas supratimas, o ne konfrontacija. Šis metodas leidžia mokiniams suvokti savo veiksmų pasekmes, nesukeliant jų gynybinės reakcijos, ir skatina bendradarbiavimą. Jis susideda iš keturių žingsnių.
1 žingsnis – apibūdinkite, ką matote be vertinimo („Pastebėjau, kad dažnai kalbi ne laiku pamokų metu“); 2 žingsnis – išreikškite, kaip šis elgesys veikia jus arba klasę („Tai trukdo kitiems susikaupti, o aš jaučiuosi nusivylęs, kai negaliu užbaigti pamokos“); 3 žingsnis – paaiškinkite, kodėl svarbu spręsti šią problemą („Mes visi norime turėti pagarbos kupiną aplinką, kur kiekvienas turi galimybę dalyvauti“); 4 žingsnis – paprašykite konkretaus elgesio pokyčio.
Be intensyvių mokymų ir diskusijų, Erasmus+ programa suteikė puikią galimybę pažinti Romą – miestą, kuris alsuoja istorija ir kultūra. Turėjome progą aplankyti žymiausias istorines Romos vietas, kurios paliko neišdildomą įspūdį.
Erasmus+ kursai „Problemų sprendimas ir sprendimų priėmimas“ Italijoje pranoko mūsų lūkesčius. Išmokome efektyvių bendravimo su kitais būdų, įgijome konfliktų valdymo įgūdžių, sustiprinome supratimą apie konfliktus ir neigiamas emocijas darbo aplinkoje, mokėmės savirefleksijos, komunikacijos ir kūrybiškumo, gilinome savęs pažinimo įgūdžius, talentus, skirtumus ir kaip juos panaudoti ugdymo procese, tapome labiau savarankiškais ir pasitikinčiais savimi mokytojais, sprendžiant konfliktus bei krizes, patobulinome savo kalbinius įgūdžius. Tai – labai vertinga patirtis, kuri padės ugdyti europietišką, išsilavinusį, tolerantišką mokinį, asmenį, pilietį. Stiprės bendravimas ir bendradarbiavimas, bendruomenė taps aktyvesnė, o gimnazijoje mokymas ir ugdymas bus modernesnis, kokybiškesnis.
Vilma Mekionytė, kursų dalyvė