Seniūno ataskaitos klausėsi rajono vadovai, politikai ir keli gyventojai

Seniūno ataskaitos klausėsi rajono vadovai, politikai ir keli gyventojai
Rajone vykstant seniūnijų ataskaitiniams susirinkimams, Pakuonyje buvo pasiektas savotiškas nelankomumo rekordas: balandžio 15 dieną pasiklausyti seniūno veiklos ataskaitos už 2024 metus susirinko vos šeši miestelio gyventojai, o svečių – rajono valdžios atstovų, politikų – atvyko dukart daugiau. Todėl ataskaitos pateikimas pustuštėje auditorijoje tapo formalumu, meras Alvydas Vaicekauskas rajono ir seniūnijos aktualijas pristatė saikingai, tuo susirinkimas ir galėjo baigtis, jei ne klausimus kėlę, į juos atsakymų prašę principingi gyventojai…
Anot seniūno Antano Keturakio, Pakuonio seniūnijoje gyventojų skaičius yra nežymiai mažėjantis. Beveik tūkstančio hektarų plote išsidėstę 29 kaimai ir miestelis, 2024 metų duomenimis, juose gyveno 1498 gyventojai. Seniūnijos ūkininkai sumaniai tvarkosi, dirvonuojančių, apleistų laukų nematyti, tiesa, iš 73 kilometrų kelių tėra asfaltuota vos 7 kilometrai, todėl gyvenantiems prie žvyrkelių vis dar tenka kęsti dulkes. Seniūno teigimu, iš viso seniūnijos kelių priežiūrai pernai skirta beveik 208 tūkst. eurų, dalis lėšų panaudota žvyruotų kelių greideriavimui, po žiemos sugadintų kelių ruožų žvyravimui, duobių lopymui, krūmų kelkraščiuose šalinimui, kelių ženklų įrengimui.
Praėjusiais metais paklotas asfaltas dalyje Kalnelio ir Parko gatvių Ašmintos kaime, tam panaudota per 136 tūkst. eurų, taip pat atlikti Nemuno gatvės Vangų kaime paprastojo remonto darbai, atsiėję per 18 tūkst. eurų. Kasmet įrengiama po keletą šviestuvų, pernai apšvietimas pagerintas dalyje Kranto gatvės Pakuonio miestelyje ir Kalnelio gatvėje Ašmintos kaime. Seniūnija įsigijo įrangos, kuri pagerina viešųjų erdvių, pakelių priežiūrą, prie seniūnijos pastato įrengtos dvi kameros, kurios stebi ir aplinkinę teritoriją. Sutvarkytas Ašmintos parkas, pašalinti menkaverčiai medžiai, išvalytas Daukšiagirės vandens telkinys, teliko jį pritaikyti poilsiui, teritoriją įveiklinti kaip kultūrinių renginių erdvę.
Seniūnas A.Keturakis išvardino ir darbus, kuriuos numatyta atlikti šiemet gavus Savivaldybės finansavimą. Tai – Sosnovskio barščio augimviečių naikinimas, apšvietimo plėtra prie Ašmintos daugiafunkcio centro, Pievų gatvėje, seniūnijos pastato stogo remontas, avarinių medžių Pakuonio kapinėse pjovimas, apžvalgos tako prie Kuonės upės įrengimas ir kt. Galbūt tai maži žingsneliai, palyginti su didelės apimties darbais, nes gyventojai norėtų akivaizdesnių pokyčių, pirmiausia Pakuonio miestelyje: ir saugaus šaligatvio pagrindinėje gatvėje, ir spartesnės vandentiekio bei nuotekų tinklų plėtros. Klausimas dėl šaligatvio kiekvienais metais keliamas ir seniūnijos susirinkimuose, ir Savivaldybės tarybos posėdžiuose, o atsakymas būna toks pats – įmonė „Via Lietuva“ šį šaligatvį yra įtraukusi į remontuotinų sąrašą, tačiau eilė jame nejuda. „Įšaldyti“ ir valstybei priklausančių kelių, vedančių pro Dvylikius, į Piliuoną, tvarkymo darbai. Meras pripažino prastą kelių būklę, patikino, kad kartu su Kauno rajono savivaldybe tariamasi dėl tam tikrų žingsnių.
Pasak mero Alvydo Vaicekausko, Vyriausybė ketina per miestelius vedančias valstybės kelių atkarpas perduoti savivaldybėms, tuomet šaligatvio Pakuonyje sutvarkymas taps pirmaeiliu tikslu, siekiant pagerinti infrastruktūrą tankiau apgyvendintoje teritorijoje, ir, žinoma, rajono vadovų galvos skausmu, nes teks surasti lėšų darbams. Vandentiekio ir nuotekų tinklų projektavimo darbai miestelyje bus pradėti šiemet, jų plėtra numatyta Sodų, Kranto, Tylos, Balsėnų, Seniūnų, Sodybų, Aušros, Naujakurių gatvėse.
Meras perspėjo, jog šiemet bus skiriamas didesnis dėmesys apleistų pastatų ir žemės sklypų identifikavimui ir sutvarkymui. Seniūno teigimu, praėjusiais metais du pastatai seniūnijoje pripažinti bešeimininkiais, bus pradėtos procedūros ir dėl apleistos fermos. Kitas skaudulys – savavališki sąvartynai. Seniūnas sakė gavęs pranešimą apie tai, kad išardyta buitine technika buvo atsikratyta negyvenamoje sodyboje ir prašė kitų sodybų savininkų būti atidiems.
Lietuvai prie sienos turint nedraugiškus kaimynus, Astravo atominę elektrinę, du vyresnio amžiaus seniūnijos gyventojai į valdžios atstovus kreipėsi su šiam laikmečiui labai svarbiu klausimu apie pasiruošimą išgyventi dieną X bei evakuacijos planus. Gyventojo, savo namuose jau įsirengusio slėptuvę, teigimu, seniūnijoje turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys civilinei saugai, gyventojų informavimui, kad jie galėtų iš anksto pasiruošti netikėtoms situacijoms, susidėti išvykimo krepšį. Nors diskusija kilo, į žmonių nuogąstavimus nebuvo rimtai atsižvelgta. Didesnį susirūpinimą, pirmiausia dėl gyventojus maistu aprūpinančių karvių ir galvijų fermų apsaugos karo atveju išsakė Prienų rajono tarybos narys, vietos ūkininkas Jonas Vilionis.
Jis ragino skirti lėšų vandentiekio tinklų ir valymo įrenginių Antakalnio gyvenvietėje įrengimui, anot jo, šioje ir gretimoje Malinavo gyvenvietėje beveik visi namai išpirkti, gyvena šeimos, todėl svarbu prisidėti prie patogesnio jų įsikūrimo. Politiko teigimu, Pakuonio seniūnija turi vaizdingą Nemuno pakrantę, kuria pasiekiamas Birštono kurortas, tačiau šis gamtinis potencialas nėra tinkamai išnaudojamas turistų ir poilsiautojų pritraukimui. Anot jo, reikėtų strateginio požiūrio į šios teritorijos išvystymą, tuomet atsiras ir investitorių.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos