Sveiki sulaukę!

Taip džiaugsmingai sveikinsime vieni kitus jau po Velyknakčio ar ankstų sekmadienio rytą. „Sveiki sulaukę šventų Velykų“ – apkabinsime savo artimiausius ar sutiktus kaimynus, pažįstamus. Sulaukę… Net nepagalvojame, koks talpus šis žodis – laukti, išbūti, išmąstyti, išgyventi ir vėl džiaugtis atgimimu, pavasariu ir Prisikėlimo varpų gaudesiu! Laimingi, jeigu neteko patirti netekčių, sunkių išgyvenimų, o jeigu jau ir taip – tai tiesiog išliūdėti, išbūti, patikėti atgimimu ir prisikėlimo stebuklu.
Bažnyčia jau pradėjo Didįjį Velykų Tridienį. Šiandien ji nešvenčia Eucharistijos, o jau trečią valandą dienos pradedama klausytis Dievo žodžio, garbinamas kryžius, švenčiama tos dienos liturgija, meldžiamasi už visuotinius reikalus, komunija priimama iš vakarykščios Eucharistijos. Tai – pasninko ir abstinencijos diena. Ji pratęsiama ir Didįjį šeštadienį, kai bažnyčia budi prie mirusio Viešpaties kapo, apmąsto jo kančią ir mirtį Šviesos, Žodžio, Krikšto, Eucharistijos liturgijose. Slėpiningoji Velykų vigilija prasideda saulei nusileidus ir baigiasi jai dar nepatekėjus… Senovėje Didįjį šeštadienį būdavo užgesinama visa namų ugnis ir laukiama, kol kas iš namiškių parneš naujos, pašventintos. Ja ir buvo vėl įkuriama krosnis, kepami ir verdami valgiai, dažomi kiaušiniai.
Ne visų tradicijų galime laikytis šiais moderniais laikais. Tačiau kažką brangaus, išliekančio naujai kartai iš buvusios tikrai galime surasti. Gal tai balta lininė močiutės ar mamos staltiesė? Gal gražus senovinis indas, kuris puošdavo Velykų stalą, į kurį buvo dedami margučiai? Labai gražu, jei ant stalo puikuosis Velykų avinėlis – kokia daili skulptūrėlė, o gal sviestinis, žalumynais papuoštas. Jį visai nesunku nusilipdyti. O gal tai tiesiog tradicinis šeimos patiekalas, be kurio tiesiog neįsivaizduojamos Velykų vaišės? Tik nesistebėkim, jeigu kartais mūsų anūkai ar proanūkiai jau nesižavi tais senoviniais, mums didelius vaikystės sentimentus keliančiais valgiais, būkime atlaidesni, nudžiuginkime ir paruoškime tai, ką jie labiausiai mėgsta. Gal tik reikėtų priminti, kad Velykė dovanėlių ir margučių atneša geriems vaikams, reikėtų ir kokius krepšelius toms dovanėlėms paraginti patiems pasidaryti ir palikti Velykei. O jau pats margučių marginimas – tai tikrai privalus visiems šeimos nariams. Išrašykime vašku, išskutinėkime ant jų savo mylimųjų vardus, palinkėjimus – tai bus pati gražiausia velykinė dovanėlė! Pasidalinkime kad ir mažu lauknešėliu su stokojančiaisiais – tikrai rasis, kuriems to labai reikia, o gal tik mūsų dėmesio?
Linkėkime sau ir visiems – gražaus, lėto, ramaus buvimo šias paskutines laukimo valandas. Linkėkime Taikos ir Meilės pasauliui, kad galėtume Prisikėlimo rytą džiaugsmingai ištarti – SVEIKI SULAUKĘ!

Augustina