„TrenkTuro“ pavilioti

Prieniškis, raktų gamybos įmonės vadovas Rimantas Kornikas mena, kaip prieš dešimtį metų stebėjo šimtus „TrenkTuro“ Nemuno kilpomis organizuoto žygio dalyvių, nuo ankstaus ryto iki vakaro einančių per Prienus, pagalvojo: „Kokios čia prietrankos“… O nuo 2017 metų su žmona Aušra ir pats papildė jų gretas.
Pirmą kartą pajūriu išsiruošė į 25 km žygį. Finišą pasiekė po 8 valandų. Labai pavargo, netinkama avalynė pritrynė pūslių, tačiau, pajutę žygio žavesį, šiandien jie yra vieni aktyviausių „TrenkTuro“ dalyvių. Paskutinis žygis Anykščiuose jiems buvo 60-tasis ir pelnė pirmą vietą, o pagal nueitų kilometrų skaičių Rimantas yra trečias. Jis renkasi ilgiausius maršrutus, keturis kartus ėjo daugiau nei 100 km. Aušra nerungtyniauja su vyru, eina trumpesnius maršrutus. TrenkTuro žygius pamėgo ir dukra Nida, sūnus Matas.
– Mums patinka eiti. Galėtume eiti ir vieni, bet nusiperki bilietą ir ramu. „TrenkTuro“ žygiai puikiai organizuoti, važiuoji kaip į šventę. Patinka masiškumas, startas, finišas, pakili nuotaika. Ne tik pajudi, bet ir daug pamatai. Turim bilietus į visus šių metų žygius, užsisakę ir nakvynes. Artimiausias bus gegužės mėnesį Labanore. Tokios išvykos mums kaip trumpos atostogos: atvažiuojam iš vakaro, nužygiuojam, permiegam ir pilni įspūdžių grįžtam namo, – sako Rimantas.
„TrenkTuro“ žygiais „susirgę“ keli mano draugai, taip pat ir šių eilučių autorė. Mus išlydėdami pažįstami dažnai galvas kraipo, atseit, trenkti, kažkur važiuoja pasivaikščioti, dar ir pinigus moka…
Mūsų paskutinis, kovo 29 d. „TrenkTuro“ Anykščiuose organizuotas žygis išsiskyrė dėl puikaus oro, pasivažinėjimo Aukštaitijos siauruoju geležinkeliu – Siauruku, kuriam šiemet sukanka 125-eri, ir vaizdingų penkių maršrutų. Jie driekėsi šalia istorinio Puntuko akmens, per Lajų taką, Beždžionių tiltą, Karalienės liūną ir kt. Su draugais pasirinkome 24 km maršrutą. Man tai buvo dešimtas žygis, mano bendrakeleiviai suskaičiavo gerokai daugiau. Beveik pusę kelio žingsniavome paprastu takeliu Šventosios upės pakrantėmis. Gražu, smagu ir lengva. Pasvajojome, kad būtų gera ir Nemuno pakrante Prienuose tokiu takeliu nueiti iki Bagrėno, tilto link, toliau… Reikėtų tik porą kartų per metus žolę nušienauti, per įtekantį upeliuką rąstą permesti. Tokiu takeliu eiti lengviau nei betonine krantine…
Mūsų viešnagė gražiuose, kurorto statuso siekiančiuose Anykščiuose truko šešias valandas, bet įspūdžių galybė. Įveikėme ne tik savo maršrutą, kurį primins mediniai medaliai, susipažinome su Siauruko istorija, gėrėjomės įspūdinga panorama, kurioje iškyla Lietuvoje aukščiausios bažnyčios bokštai. Kupini įspūdžių buvo ir kiti žygeiviai.Tai liudijo švytinčios akys, šypsenų jūra. Po kelių dienų žvilgtelėjau į žygio statistiką. Tądien Anykščiuose susirinko daugiau kaip 5000 žmonių. 34 proc. ėjo 16 km maršrutą, 29 proc. – 24 km, 58 km įveikė 6 proc. dalyvių. Dauguma žygeivių – lietuviai, buvo ir latvių, lenkų, britų, italų, ukrainiečių, ispanų, norvegų, baltarusių, slovėnų. Net 62 proc. žygeivių – moterų. Vyriausiems dalyviams sukakę 79-eri, jų buvo keturi, žygiavo 7 ir 16 km maršrutus. 362 žygeivius lydėjo keturkojai…
Šiemet dešimtmetį švenčiantis „TrenkTuras“ yra vienas didžiausių masinių žygių organizatorių Baltijos šalyse. Vienas įmonės bendraįkūrėjų – prieniškis Vytautas Bartulis. Žygiai organizuojami ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Lenkijoje ir kasmet suburia daugiau nei 80 tūkstančių žygeivių. „TrenkTuro“ tikslas – gerai praleisti laiką gamtoje, ją gerbti, saugoti, patirti bendravimo džiaugsmą, atrasti bei pažinti unikalius kampelius, suteikti naujų įspūdžių, susipažinti su vietos kultūra, mažinti vartotojiškumą ir pan. Lietuva apdovanota keturiais metų laikais, tad net einant tais pačiais keliais kiekvienas metų sezonas suteikia naujų įspūdžių. Kaskart siūlomi keturi ir daugiau maršrutų. Įvertinus savo galimybes, juose gali dalyvauti visi: ir vaikai, ir senjorai, eiti vieni, būriais ar su keturkojais augintiniais. Kviečiu išbandyti, nenusivilsite. Juk smagu kartais būti „trenktu“…
Onutė Valkauskienė
Autorės nuotraukos