„Karo gydytojų auka Nepriklausomybei“

Kai prieš šimtą metų Lietuvai reikėjo kovoti dėl savo nepriklausomybės, tuomet jaunai valstybei daug ko trūko, mat Nepriklausomybės kovų savanorius reikėjo aprūpinti ne tik uniformomis ir ginklais, bet ir maistu, sanitarinėmis priemonėmis ir įvairia, ypač medicinine, pagalba.

Prienų krašto muziejuje parodą atidarė žurnalistas, istorijos tyrinėtojas Vilius Kavaliauskas.

Tuomet skubiai sukurta Lietuvos kariuomenės sanitarijos valdyba išgelbėjo daugybę gyvybių, mat prieš daugiau nei 100 metų už Lietuvos laisvę prieš bermontininkus, bolševikus ir lenkus kovojo ne tik kariai, bet ir fronte pasiaukojantį darbą atlikę karo gydytojai. Už narsą keturiolikai iš jų buvo suteiktas Lietuvos Vyties Kryžius. Beje, tuomet vienintelis ir auksčiausias to meto valstybės apdovanojimas.
Keturiolikos narsiausių karo gydytojų istorijos įamžintos ir balandžio 2 dieną Prienų krašto muziejuje pristatytoje fotografijų parodoje „Karo gydytojų auka Nepriklausomybei“. Parodos istoriniai portretai yra iš žurnalisto, istorijos tyrinėtojo Viliaus Kavaliausko unikalaus rinkinio, kuris buvo pasiūlytas kaip dovana Lietuvos valstybei.
Tiesa, kaip Prienų krašto muziejuje vykusio parodos atidarymo metu sakė pats V. Kavaliauskas, nors karas ir nebuvo labai kruvinas, mat iš viso jame žuvo tik apie 1400 karių, bet dar apie 4000 mirė nuo įvairių sužalojimų, tuo metu Lietuvoje buvo prastai išvystyta medicinos apsauga, mums daug ko trūko, buvo liūdna karo ligoninių situacija. Tad galime tik įsivaizduoti, kokiomis sudėtingomis sąlygomis teko dirbti karo gydytojams.
Taigi, kas buvo tie herojai baltais chalatais, stovėję greta savanorių? Tai: Vladas Ingelevičius, Antanas Petraitis, Antanas Starkus, Borisas Strasburgas, Juozas Ūsas, Linas Janulionis, Jonas Brundza, Kristupas Gudaitis, Kazys Oželis, Vladas Nagevičius, Petras Radzvickas, Vincas Kanauka, Jonas Rimeikis ir vienintelė tarp Vyties Kryžiumi apdovanotų moteris – gailestingoji sesuo Ona Čebelytė.
Ir nors visi parodoje įamžinti karo gydytojai buvo nusipelnę savo srityje bei susitelkę bendram tikslui, jie taip pat pasižymėjo ir savitomis asmeninėmis savybėmis, turėjo skirtingų pomėgių, ir tolimesnis jų gyvenimas pasisuko skirtingai – vieni pasitraukė į užsienį, kiti gyvenimą kūrė Lietuvoje. Tačiau, kaip rodo 14-os parodoje įamžintų herojų biografijos, dauguma jų ir vienaip ar kitaip po karo pasiliko medicinos srityje: tobulino Lietuvos mediciną ar tęsė profesinį kelią užsienyje.
Atskiro ir kiek platesnio paminėjimo verta Jono Brundzos gyvenimo istorija, kuri primena veiksmo filmo scenarijų. Kaip žinoma, J. Brundza buvo labai geras, nusipelnęs gydytojas, kurio suorganizuotame Nervų ligų skyriuje Karo ligoninėje ne kartą gydėsi ir Jonas Basanavičius bei Jonas Jablonskis. Kaip rašoma viename iš parodos stendų, su ligoniais J.Brundza būdavo nepaprastai kantrus, švelnus ir atidus. Jis rūpestingai tyrinėdavo ligų reiškinius ir stropiai gydydavo, o jo rašytos ligos istorijos buvo labai išsamios ir parašytos taisyklinga lietuvių kalba.
Yra žinomas ir kitas J. Brundzos talentas – tai muzikiniai gabumai, mat, dar besimokydamas Marijampolės gimnazijoje, būsimas gydytojas stebino visus muzikiniais gebėjimais – turėjo gražų balsą, grojo smuiku. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, J. Brundza nepasirinko muzikinio kelio, o įstojo į Maskvos medicinos mokyklą, tapo karo gydytoju.
Ir nors J. Brundzos nepražudė karas, tačiau jo gyvenimas, palyginti su kitais bendražygiais, buvo gana trumpas. Tragiškas likimas jį ištiko, įsipainiojus į meilės romaną. 1927 m. J. Brundzai atostogaujant Palangoje jį nušovė pavydo apimtas iš Amerikos sugrįžęs verslininkas Jonas Romanas, su kurio žmona romaną buvo užmezgęs gydytojas. J.Brundza žuvo būdamas vos 37-erių metų.
Taigi, kaip taikliai pastebėjo V. Kavaliauskas, valstybės istorija susideda iš kaimo ir miestų istorijos, o kaimų ir miestų istorija – iš žmonių ir šeimų ir būtent žmonių istorijos, pasak žurnalisto, yra pačios įdomiausios.
Fotografijų parodą „Karo gydytojų auka Nepriklausomybei“ aplankyti ir plačiau susipažinti su keturiolikos didvyrių biografijomis Prienų krašto muziejuje galima iki balandžio 15 dienos.
Rimantė Jančauskaitė